Jungtinė veikla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jungtinė veikla - pelno siekiančio verslo vykdymo forma, suteikiančia galimybę ūkio subjektams (partneriams) veiksmingiau naudoti turimus išteklius ir taip pasiekti norimo rezultato. Tokia veiklos vykdymo forma padeda įgyti konkurencinį pranašumą, įgyvendinant operatyvius, taip pat sudėtingus ir daug išteklių reikalaujančius projektus. Vykdydami veiklą kartu, partneriai dalijasi ne tik veiklos duodamas pajamas, bet ir tenkančią riziką.[1]

Jungtinė veikla gali būti vykdoma tiek sukuriant naują juridinį asmenįūkinę bendriją, tiek nesukuriant jokio juridinio asmens.

Sutartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinę veiklą reglamentuoja tiek prievolinės, tiek daiktinės Civilinio kodekso normos (Lietuvoje - LR CK). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi partneriai, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram tikslui arba tam tikrai veiklai.

Sutarties dalykas - jungtinė veikla, į kurią nukreipti sutarties šalių interesai.

Šalių skaičius neribojamas. Sutartiniai santykiai gali susiklostyti tarp dviejų ar daugiau juridinių asmenų, fizinių asmenų, juridinių ir fizinių asmenų.

Jungtinės veiklos įnašais gali būti visi daiktai, galintys būti civilinės apyvartos objektu, taip pat žinios, įgūdžiai ir net dalykinė reputacija bei dalykiniai ryšiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mokestinės prievolės, susijusios su jungtine veikla (Irmantas Misiūnas, UAB „Ernst & Young Baltic“, darbo grupės vadovas ir Lina Juknevičiūtė, UAB „Ernst & Young Baltic“, mokesčių konsultantė)