Julius Andrejevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Julius Andrejevas (1942 m. sausio 7 d. Kaune2016 m. lapkričio 29 d.) – Lietuvos kompozitorius, pianistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Kauno muzikinio teatro dainininkas ir režisierius Rostislavas Andrejevas. Baigė Lietuvos konservatoriją, 1965 m. A. Dvarionienės fortepijono, 1971 m. E. Balsio kompozicijos klasę.

19651991 m. su 19791982 m. pertrauka dėstė Vilniaus B. Dvariono muzikos mokykloje. Nuo 1973 m. su 19911998 m. pertrauka, Lietuvos konservatorijos (dab. Muzikos ir teatro akademija) dėstytojas, nuo 1989 m. docentas. 19741982 m. ansamblio „Musica humana“ klavesinininkas ir pianistas. 1984–1989 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos sekretorius, 1989–1991 m. valdybos pirmininkas. 1991–1998 m. dėstė Vigo (Ispanija) privačioje konservatorijoje „Mayeusis“, vadovavo fortepijono skyriui, direktoriaus pavaduotojas. 19992001 m. Lietuvos nacionalinio Operos ir baleto teatro generalinis direktorius.

Lietuvos Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d. buvo išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė teleoperą „Liūdna pasaka“ (1971 m.), kantatą „Amžinai jaunystei“ (1973 m.), koncertų fortepijonui, smuikui, violončelei ir orkestrui, kamerinių ansamblių, kūrinių fortepijonui („Sonata per se“, 1982 m., „Lemtis“ 1998 m., chorui (ciklai „Feniksas“ 1972 m., „Strazdas“ 1978 m., „Iš Rosalijos de Castro poezijos“ 1998 m.), lietuvių liaudies muzikos instrumentams, vokalinių ciklų, dramos spektaklių. Koncertavo kaip solistas ir su kameriniais ansambliais.[1]

Sukūrė muziką kino filmams Nerami rudens diena (1975 m., rež. Algimantas Kundelis), Sužeista tyla (1980 m., rež. Algimantas Kundelis), Elektroninė senelė (kartu su A. Navaku, 1985 m., rež. Algimantas Puipa).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Adeodatas Tauragis. Julius Andrejevas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 495 psl.