Julianas Ursynas Nemcevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Julianas Ursynas Nemcevičius
Gimė 1758 m. vasario 6 d.
Skokai, Abiejų Tautų Respublika
Mirė 1841 m. gegužės 21 d. (83 metai)
Paryžius, Prancūzija Prancūzija
Sutuoktinis (-ė) Susan Livingston Kean
Veikla poetas, dramaturgas, valstybės veikėjas
Vikiteka Julianas Ursynas Nemcevičius

Julianas Ursynas Nemcevičius (lenk. Julian Ursyn Niemcewicz, 1758 m. vasario 6 d. – 1841 m. gegužės 21 d.) – lenkų poetas, dramaturgas ir ATR valstybės veikėjas. Jis buvo pagrindinis 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos šalininkas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Julianas gimė 1758 m. vasario 6 d. Skokuose, netoli Bresto, Abiejų Tautų Respublikoje. Jis baigė Varšuvos Kadetų korpusą,[2] vėliau dirbo Adomo Kazimiero Čartoriskio padėjėju, lankėsi Prancūzijoje, Anglijoje ir Italijoje. Nemcevičius buvo Ketverių metų seimo deputatas ir aktyvus Patriotų partijos, siekusios priimti istorinę Gegužės trečiosios konstituciją, narys. Po 1792 m. Targovicos konfederacijos pergalės ir Gegužės 3-iosios konstitucijos panaikinimo Nemcevičius kartu su kitais Patriotų partijos nariais emigravo į Vokietiją.[1]

1794 m. Kosciuškos sukilimo metu Nemcevičius buvo Tado Kosciuškos padėjėjas. 1794 m. Maciejovicės mūšyje abu pateko į rusų nelaisvę ir buvo įkalinti.[3][4] 1796 m. mirus carienei Jekaterinai II, caras Pavelas I juos paleido ir jie kartu išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.[5] 1797 m. rugpjūčio 18 d. jie atvyko į Filadelfiją.[6] Amerikoje aplankė Niagaros krioklį.[7] 1798 m. buvo išrinktas Amerikos filosofų draugijos nariu.[8]

Nemcevičius buvo nusiminęs, kai Kosciuška išvyko į Europą nieko jam nepranešęs.[9] Po 1807 m. Napoleono invazijos į Lenkiją Nemcevičius grįžo į Varšuvą ir tapo senato sekretoriumi. Po Vienos kongreso jis buvo Lenkijos valstybės sekretorius ir konstitucinio komiteto pirmininkas. Lenkijos Kongreso karalystės metais Julianas buvo pagrindinė Lenkijos kultūrinio gyvenimo figūra, o jo moralinė įtaka kartais buvo lyginama su didžiojo kunigaikščio Konstantino Pavlovičiaus politine ir karine galia.[1][10]

Per nepavykusį 1830–1831 m. lapkričio sukilimą Julianas buvo sukilėlių vyriausybės narys. Paskutiniais sukilimo mėnesiais poetas išvyko su diplomatine misija į Londoną (kaip paskutinis ATR pasiuntinys Didžiojoje Britanijoje) ir liko tremtyje, iš pradžių Didžiojoje Britanijoje, paskui Prancūzijoje, iki pat savo mirties 1841 m.[1][11]

Publikuoti kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Władysław pod Warną
  • Kazimierz Wielki
  • Powrót posła
  • Na hersztów targowieckich
  • Podróże historyczne po ziemiach polskich
  • Śpiewy historyczne
  • Dzieje panowania Zygmunta III

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Knight, Charles (1856). The English Cyclopaedia: A New Dictionary of Universal Knowledge (anglų). Bradbury and Evans. p. 519. Nuoroda tikrinta 2018-04-02.
  2. ↑ „To George Washington from Julian Ursyn Niemcewicz, 14 June 1798“. founders.archives.gov (anglų). Founders Online. Nuoroda tikrinta 2018-04-02.
  3. ↑ Kneski, John. „The History of the Kuźniewski Clan of Koziebrody“. Kuzniewski & Kneski Genealogy - The History of the Kuźniewski Family. Prof. John Kneski. Nuoroda tikrinta 2016-04-02.
  4. ↑ Niemcewicz, Julian Ursyn (2008). Notes of My Captivity in Russia (anglų). ISBN 9780554505015. Nuoroda tikrinta 2018-04-02.
  5. ↑ Kusielewicz, Eugene; Niemcewicz, Julian Ursyn; Jefferson, Thomas (1961). Julian Ursyn Niemcewicz and America (anglų). Polish Institute of Arts and Sciences in America. Nuoroda tikrinta 2018-04-02.
  6. ↑ „Abbe Correa de Serra, the Priest Ambassador of Portugal to the United States, "The Most Enlightened Foreigner That Ever Visited This Country," the "Most Extraordinary Man Living" and "Claimed as One of the Fathers of Our Country"“. The American Catholic Historical Researches. 1 (1): 30–43. 1905. ISSN 2155-5273. JSTOR 44374476.
  7. ↑ New-York Historical Society (1959). New York Historical Society Quarterly (anglų). New-York Historical Society. p. 73. Nuoroda tikrinta 2018-04-02.
  8. ↑ „APS Member History“. search.amphilsoc.org. Nuoroda tikrinta 2021-03-31.
  9. ↑ Niemcewicz, Under Your Vine and Fig Tree.
  10. ↑ Fish, Hamilton (1977). Lafayette in America during and after the Revolutionary War and other essays on Franco-American relations (anglų). Vantage Press. p. 236. ISBN 9780533023141. Nuoroda tikrinta 2018-04-02.
  11. ↑ Harrison, Mrs. Martha J. Lamb; Burton, Mrs. (1896). HISTORY OF THE CITY OF NEW YORK; ITS ORIGIN RISE, AND PROGRESS (anglų). pp. 448–449.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Julianas_Ursynas_Nemcevičius&oldid=6857676"