Didžioji jubėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Jubėja)
Didžioji jubėja

Didžioji jubėja
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Eilė: Arekiečiai
( Arecales)
Šeima: Arekiniai
( Arecaceae)
Pošeimis: Arecoideae
( Arecoideae)
Triba: Cocoeae
( Cocoeae)
Gentis: Jubėja
( Jubea)
Rūšis: Didžioji jubėja
( Jubaea chilensis)
Binomas
Jubaea chilensis
(Molina) Baill.

Didžioji jubėja (Jubaea chilensis) – vienintelė jubėjų (Jubaea) genties (iš Arecaceae šeimos) gentis. Tai endeminė pietvakarių Pietų Amerikos rūšis, auganti nedideliame centrinės Čilės rajone tarp 32°S ir 35°S pietiniame Kokimbo, Valparaíso, Santjago metropoliniame, O’Higinso ir šiauriniame Maulės regionuose. Ilgą laiką buvo manyta, kad Velykų saloje augusi ir išnykusi palmė buvo irgi jubėja, tačiau dabar ši išnykusi rūšis priskirta savai genčiai Paschalococos.

Jubėja Karališkame botanikos sode Londone (Royal Botanic Gardens, Kew) yra aukščiausias šiltnamio augalas pasaulyje.

Jubėja užauga iki 25 m aukščio, kamieno storis iki 1,3 m ties žeme. Iki 5 m ilgio lapai yra plunksniški. Žievė lygi.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši palmių gentis pavadinta karaliaus Jubos II, berberų Numidijos valstybės valdovo ir botaniko, garbei.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jubėjos augavietėse žiemos turi būti švelnios, nors jubėjos atlaiko šalnas iki -15 °C, o vasaros – santykinai vėsios. Dėl to jubėjos laikomos vienomis patvariausių palmių plunksniškais lapais. Jubėjos auga iki 1400 m aukštyje virš jūros lygio. Gamtoje šios palmės auga daugiausia stačiuose šlaituose.

JAV šios palmės geriausiai auga į vakarus nuo Sietlo, į pietus iki San Diego. Rytuose siekia Arizoną, Naująją Meksiką ir vakarų Teksase. Teritorijose su aukšta oro temperatūra ir drėgme šios palmės nukenčia ir gali žūti.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Angliškas jubėjos pavadinimas angl. Chilean wine palm 'čilinė vyno palmė' rodo, kad iš šios palmės sulos anksčiau darydavo fermentuotą gėrimą palmių vyną. Virinant sulą gaunamas palmių sirupas, kuris vadinamas isp. miel de palma 'palmių medus'.

Jubėjos kaulavaisių (2-3 cm skersmens) sėklos turi labai kietą kauliuką. Švieži kauliukai kraštuose, kur jubėjos auga, pardavinėjami kaip riešutai. Jubėjų vaisių lietuviškas pavadinimas irgi yra jubėja (isp. coquito).[2]

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čilėje ši rūšis yra iš dalies saugoma, nes žmonių skaičiaus ir ganyklų plotų didėjimas paskutinius kelis šimtmečius sumažino jubėjų populiaciją.[3] Jubėjų nykimas susijęs su tuo, kad renkant sulą jubėjas tenka nukirsti.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Jubaea chilensis“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-03-19.
  2. Apsvarstyti riešutų ir juos vedančių augalų pavadinimai Archyvuota kopija 2011-05-21 iš Wayback Machine projekto.
  3. C. Michael Hogan. 2008