Juan de Valdés Leal

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Chuanas de Valdesas Lealis (isp. Juan de Valdés Leal, 1622 m. gegužės 4 d. – 1690 m. spalio 15 d.) – XVII a. ispanų baroko tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chuanas de Valdesas Lealis gimė 1622 m. gegužės 4 d. Sevilijoje. Apie jo jaunystę beveik nieko nežinoma. Būdamas apie 20 metų amžiaus jis mokėsi pas tapytoją Antonijų del Kastilją Kordoboje. Buvo paveiktas Ticiano ir Tintoreto tapybos bei savo laikmečio tapytojų iš Sevilijos ir Madrido, tarp jų F. Hereros. 1647 m. jis vedė ir susilaukė penkių vaikų, iš kurių keli tapo menininkais. Ch. de Valdesas Lealis pagarsėjo egzotiškų spalvų, dramatiškų šviesos efektų ir energingų potėpių tapyba, kuri atliepė to meto Ispanijoje dominavusias religinės egzaltacijos nuotaikas. Jis tapė altorinius paveikslus, vanitas temos kūrinius, freskas. Jo stilius buvo beveik priešingas B. E. Muriljo stiliui, tačiau tapytojai susidraugavo ir kartais dirbdavo kartu ties bendrais paveikslais. 1656 m. grįžęs į Seviliją Ch. de Valdesas Lealis 1660 m. padėjo B. E. Muriljui įsteigti vietos dailės akademiją. 1663−1666 m. buvo jos prezidentu. Jis taip pat kūrė skulptūras, grafiką, paauksavimus. Po 1680 m. labiau tapė freskas, buvo apsirgęs ir šiame darbe jam padėjo sūnus Lukas. Chuanas de Valdesas Lealis mirė 1690 m. spalio 15 d. Sevilijoje.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka