Pereiti prie turinio

Joseph Greenberg

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Joseph Greenberg
Gimė 1915 m. gegužės 28 d.
Bruklinas, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Mirė 2001 m. gegužės 7 d. (85 metai)
Stanfordas, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Veikla kalbininkas
Pareigos profesorius
Alma mater Šiaurės Vakarų universitetas[1]
Kolumbijos universitetas[1]
Jeilio universitetas[1]

Džozefas Haroldas Grinbergas (angl. Joseph Harold Greenberg, 1915 m. gegužės 28 d. Bruklinas, JAV – 2001 m. gegužės 7 d. Stanfordas, JAV)[2] – amerikiečių kalbininkas, vienas iškiliausių XX a. kalbininkų. Vienas lingvistinės tipologijos kūrėjų;[3] taip pat įnešė reikšmingą indėlį į afrikanistiką ir semitologiją. Parašė darbų apie bendrąją morfologiją ir sintaksę, Naujojo ir Senojo pasaulio genetinę kalbų klasifikaciją, tipologiją, diachroninę ir arealinę kalbotyrą, kalbos kilmės problemas. Buvo Amerikos nacionalinės mokslo akademijos (pirmasis į ją išrinktas kalbininkas), Amerikos filosofų draugijos (1975) ir Amerikos menų ir mokslų akademijos narys,[4][5] Stanfordo universiteto profesorius, Amerikos kalbininkų draugijos prezidentas (1976),[2] daugelio Amerikos ir tarptautinių apdovanojimų laureatas.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė iš Vokietijos atvykusių žydų šeimoje; nuo vaikystės buvo labai gabus muzikai (paauglystėje rengdavo fortepijono koncertus) ir užsienio kalboms (mokėjo hebrajų, arabų, senąją graikų ir lotynų kalbas), jo šeimoje buvo kalbama vokiškai ir jidiš. Kolumbijos[1] (pas F. Boasą) ir Šiaurės Vakarų universitete studijavo antropologiją; pastarajame 1940 m. apgynė disertaciją apie islamo istoriją Afrikoje. Per Antrąjį pasaulinį karą Šiaurės Afrikoje ir Italijoje dislokuotoje kariuomenėje tarnavo šifruotoju. Po karo dėstė Minesotos ir Kolumbijos universitetuose, nuo 1962 m. iki gyvenimo pabaigos – Stanfordo universitete, kuriame ėjo antropologijos profesoriaus pareigas (nuo 1985 m. – profesorius emeritas) ir vadovavo antropologijos skyriui, taip pat jis buvo vienas kalbotyros skyriaus ir Afrikanistikos centro steigėjų.

1943 m. prieš išvykdamas į Europą, Dž. Grinbergas vedė Selmą Berkovic (Selma Berkowitz), su kuria susipažino pirmaisiais studijų metais Kolumbijos universitete.[6]

Mokslinis indėlis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lyginamoji kalbotyra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis Dž. Grinbergą išgarsinęs darbas buvo Tropinės Afrikos kalbų genetinės klasifikacijos tyrimas, kuriame pateikta tiek daugybė revoliucingų pasiūlymų radikaliai peržiūrint ligtolinius Afrikos kalbų klasifikacijos būdus, tiek ir pagrįstas netradicinis „masinio lyginimo“ metodas, vėliau Dž. Grinbergo taikytas kituose lyginamosios kalbotyros tyrimuose. Pradžioje atrodę drąsūs jo pasiūlymai dėl Afrikos kalbų klasifikavimo (šiek tiek koreguojant sudėtį, „semitų-chamitų kalbų“ sąvoka pakeista „afroazinėmis kalbomis“, iškelta Nigerio-Kongo kalbų makrošeimos hopotezė ir kt.) apskritai mokslinės bendruomenės buvo priimti; santūresnių vertinimų sulaukė jo hipotezės dėl koisanų ir ypač Nilo-Sacharos makrošeimų. Įtikinamiausiu Dž. Grinbergo afrikanistikos tyrimų rezultatu laikomas įrodymas, kad fulų kalba priklauso Atlanto kalboms (iki tol ji klaidingai buvo priskiriama chamitų kalboms). Kai kurie nostratinės hipotezės šalininkai priėmė ir jo pasiūlymą afroazines kalbas išbraukti iš nostratinių kalbų.

Tuo pačiu „masinio lyginimo“ metodu paremta vėlesnė Dž. Grinbergo Indijos-Ramiojo vandenyno hipotezė dėl papuasų, Tasmanijos ir Andamanų kalbų tarpusavio giminingumo, taip pat dėl kusundų ir nihalių kalbų, iš esmės palaikymo nesulaukė; stipriai kritikuotos Amerikos senųjų gyventojų makrošeimų ir kai kurios kitos jo paskutiniųjų metų makrogenetinės teorijos.[7][8][9][10][11][12]

Tipologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kitas visuotinai pripažintas Dž. Grinbergo mokslinis pasiekimas – lingvistinės tipologijos pagrindų plėtra, jo supratimu visų pirma susijusi su kalbinių universalijų paieškomis, t. y. su bendrosiomis visų natūraliųjų kalbų ypatybėmis. Pirmąjį tokių universalijų sąrašą Dž. Grinbergas pateikė straipsnyje 1962 m. ir bendradarbiaujant su Č. Osgudu bei D. Dženkinsu vėliau parašytame „Memorandume dėl kalbinių universalijų“: jos aprėpė fonologines, morfologines ir sintaksines kalbų ypatybes ir buvo suskirstytos į keletą tipų. Vėliau įžymiausi tapo Dž. Grinbergo apibendrinimai dėl galimų žodžių tvarkos tipų natūraliosiose kalbose.

Ieškodamas kalbinių universalijų ir jas klasifikuodamas Dž. Grinbergas didelį dėmesį skyrė galimybėms taikyti kiekybinius metodus siekiant nustatyti kalbinį tipą; jis laikomas vienu šiuolaikinės „kvantitatyvinės lingvistikos“ kūrėjų. Jo „kvantitatyvinė kalbų tipologija“ 7-ajame–8-ajame dešimtmečiuose sulaukė labai plataus atgarsio, šioje srityje sukėlė visą tyrimų bangą.

Dž. Grinbergo tipologinių tyrimų ciklą 1978 m. vainikavo fundamentalus keturių tomų kolektyvinis darbas „Natūraliosios kalbos universalijos“ (jį Dž. Grinbergas parengė drauge su Č. Fergiusonu ir E. Moravčik), kuriame apibendrinti vadinamojo „Stanfordo projekto“ rezultatai, šiame projekte kompleksiškai tiriama gramatinė pasaulio kalbų tipologija. Ši klasikinė publikacija lingvistinėje tipologijoje ligi šiol neprarado savo reikšmės.

Pasekėjai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors Dž. Grinbergo požiūrių į paleolingvistikos problemas nepalaiko dauguma šiuolaikinių tyrėjų, vis dėlto jie padarė įtaką, pavyzdžiui, M. Rulenui, Dž. Makvorteriui, V. Ševoroškinui. Paleolingvistikos klausimais ir dėl makrošeimų hipotezių Dž. Grinbergas diskutavo su S. Starostinu, kuris, palaikydamas tolimą kalbų giminystę nustatančius tyrimus, siūlė alternatyvius metodus ir hipotezes.[13]

Atminimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1999 m. Lingvistinės tipologijos asociacija už geriausią disertaciją tipologijos srityje teikia Džozefo Grinbergo premiją.[14]

Bibliografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Joseph Harold Greenberg | Corrected version“ (PDF). unm.edu. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-07-09. Nuoroda tikrinta 2025-03-31.
  2. ↑ 2,0 2,1 A. Sabaliauskas (2005-01-06, red. 2018-11-08). T. Paulauskytė (red.). „Joseph Harold Greenberg“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-04-01. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)
  3. ↑ Luraghi, S. (2010) Introduzione, in Crof & Cruise Linguistica cognitiva, Italian edition, p.19
  4. ↑ „Joseph Harold Greenberg“. American Academy of Arts & Sciences (anglų). Nuoroda tikrinta 2025-04-01.
  5. ↑ „APS Member History“. search.amphilsoc.org. Nuoroda tikrinta 2025-04-01.
  6. ↑ Croft, William. "Joseph Harold Greenberg. " „Archived copy“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-07-09. Nuoroda tikrinta 2025-04-01.{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link)
  7. ↑ Chafe, Wallace. (1987). [Review of Greenberg 1987]. Current Anthropology, 28, page 652–653.
  8. ↑ Goddard, Ives. (1987). [Review of Joseph Greenberg, Language in the Americas]. Current Anthropology, 28, 656–657.
  9. ↑ Goddard, Ives. (1990). [Review of Language in the Americas by Joseph H. Greenberg]. Linguistics, 28, 556–558.
  10. ↑ Golla, Victor. (1988). [Review of Language in the Americas, by Joseph Greenberg]. American Anthropologist, 90, page 434–435.
  11. ↑ Kimball, Geoffrey. (1992). A critique of Muskogean, 'Gulf,' and Yukian materials in Language in the Americas. International Journal of American Linguistics, 58, page 447–501.
  12. ↑ Poser, William J. (1992). The Salinan and Yurumanguí data in Language in the Americas. International Journal of American Linguistics, 58 (2), 202–229. PDF
  13. ↑ Starostin, George S.. “On the Genetic Affiliation of the Elamite Language.” (2005).
  14. ↑ „Association for Linguistic Typology (ALT)“. Suarchyvuotas originalas 2013-09-24. Nuoroda tikrinta 2025-03-31.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Joseph_Greenberg&oldid=7531688"