Jorkšyro terjeras
Jorkšyro terjeras – dekoratyvinių šunų veislė, išvesta apie 1800 metus Anglijoje. Tarptautinės kinologų federacijos priskiriama žaislinių terjerų kategorijai.[1]
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jorkšyro terjerai – viena mažiausia šunų veislių. Pagal TKF standartus svoris turi neviršyti 3,5 kilogramo, minimalus ūgis ir svoris nenustatyti. Šuns kailis ilgas, tolygiai krentantis abiejose pusėse. Standartinė spalva – tamsaus plieno mėlynumo arba sidabro mėlynumo. Kailis ant krūtinės sodrios, ryškios gelsvai rusvos spalvos.
Jorkšyro terjeras pasirodė XIX a. pradžioje dabartinio Jorkšyro rajone, veisėjams siekiant išvesti žiurkininką, kurį būtų galima nešiotis kišenėje. Greičiausiai buvo kryžminami juodieji su įrudžiu, Peizlio ir Klaidsdeilio terjerai.
Jorkšyro terjero plaukas kaip žmogaus todėl juos gali laikyti ir alergiją turintys žmonės.
Priežiūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jorkšyro terjerai yra dekoratyviniai šunys, todėl kailio išvaizda labai svarbi. Mažo, tvirto šunelio plaukas su melsvu ar auksiniu atspalviu yra labai ilgas, reikalaujantis priežiūros. Jį reikia šukuoti kasdien. Plaukai ant galvos yra surišami kaspinu, kad nekristų į akis. Parodinio šuns plaukai visiškai uždengia kojas. Kadangi ši veislė neturi pokailio, jie labai retai šeriasi.
Šį šunį galima išmokyti tvarkos, tik reikia kasdien ir nuosekliai kartoti komandas, taisykles. Kasdien jorkšyrui reikia aktyviai judėti 30-60 minučių. Jiems patinka vaikščioti, bėgioti risčia, žaisti, žiūrėti televizorių. Tipiškas šios veislės šuo tiesiog trykšta energija. Jorkšyro terjerai yra itin atsidavę šunys. Be to, šiuos šunis gali turėti net ir šunims alergiški žmonės.
Jorkšyrai dažniausiai susiduria su dantų problemomis, nes jų burna smulki, o dantų daug. Jei sukakus 7-8 mėnesių, dar neiškrito pieniniai dantys, reikia kreiptis į veterinarą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „FCI veislių nomenklatūra“. Suarchyvuotas originalas 2011-08-23. Nuoroda tikrinta 2009-08-08.