Jono Vileišio namas
| Jono Vileišio namas | |
|---|---|
| |
| Fasade – aptakiosios estetikos bruožai | |
  Jono Vileišio namas | |
| Vieta | Kaunas, V. Putvinskio g. 68 |
| Statusas | registrinis |
| Architektas | Aleksandras Gordevičius |
| Statybų pabaiga | 1930 m. |
| Paskirtis | gyvenamasis pastatas |
| Stilius | tarpukario modernizmas |
| Aukštų sk. | 3 a. su rūsiu |
| Statusas | valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | regioninis |
| Įregistravimo metai | 2012 m. |
| Kodas | 34859 |
Jono Vileišio namas namas – gyvenamasis pastatas Kauno mieste, Naujamiestyje, stovintis V. Putvinskio gatvėje, Nr. 68. Tarpukario Kauno modernizmo architektūrą reprezentuojantis objektas. Savo eksterjeru išsiskiria šios gatvės 52–72 numeriais pažymėtų pastatų eilėje, suformuotoje 1928–1937 m. Šių namų grupė vertinga savo užstatymu ir pastatų kompozicija. Viena siena prigludęs prie aukštesnio Antano Gravrogko namo. Nuo 2012 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą,[1] 2015 m. įtrauktas į Europos paveldo ženklo sąrašą. Pastatas žinomas kaip suvaidinęs vaidmenį JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių istorijoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Namui statyti tuometinėje Kalnų g. 42 buvo parengtas ne vienas pastato projektas su įvairiais sprendimais, kol buvo pasirinktas esamo objekto variantas. Namo statybos techninę priežiūrą vykdė inžinierius architektas Aleksandras Gordevičius. Manoma, kad jis buvo ir projekto autorius.[1] Namas pastatytas 1930 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, ilgamečio miesto burmistro Jono Vileišio (1872–1942) iniciatyva.
1932-1938 m.[1] pastate veikė JAV pasiuntinybė ir konsulatas. 1938 m. JAV pasiuntinybė persikėlė į kitas patalpas Trakų gatvėje, o name V. Putvinskio g. 68 liko šios įstaigos kanceliarija, sekretorius ir konsulas.
1919 m. J. Vileišis tapo Lietuvos valstybės atstovu JAV, kur siekė šalies pripažinimo de jure. Grįžęs į Kauną, toliau palaikė santykius su Amerikos diplomatais. Išnuomojęs pastatą JAV pasiuntinybei, J. Vileišis netrukus pasistatė naujus namus gyvenimui šalia, kiek toliau nuo gatvės, sklypo gilumoje (dabar V. Putvinskio g. 66),[1] faktiškai – Velnių muziejaus, sovietmečio svetimkūnio pastato, kieme. Iš pradžių planavo statytis vieno aukšto vilą, tačiau miesto architekto Karolio Reisono įkalbėtas sutiko su trijų aukštų su mansarda pastato projektu. Vileišiai į šį namą persikėlė 1932 m.[2] Buvo įsikūrę antrame aukšte. Šis namas taip pat priklauso tam pačiam saugomų pastatų kompleksui, tačiau paveldosaugininkai 2019 m. čia fiksavo nelegalią statybą.[3]
Signataro duktė R. Vileišytė-Bagdonienė (1920–2025) savo knygoje „Tolimi vaizdai. Signataro dukters atsiminimai“[4] prisiminė šį šeimos gyvenimo laikotarpį kaip sunkų, finansiškai komplikuotą. Buvo planuota, kad iš tų abiejų namų nuomos bus padengta banko paskola, bet nenumatytos aplinkybės įstūmė į dar didesnes skolas. Su Amerikos atstovybe sudaryta pelninga nuomos sutartis doleriais dėl ekonominės krizės – Didžiosios depresijos – per pusę nuvertėjo, ir šių pajamų nebeužteko mokėti palūkanoms. J. Vileišis, bandydamas gelbėti namus, skolinosi privačiai. Reikalai dar pablogėjo, kai jis neteko burmistro posto dėl priklausomybės kitai partijai, sušlubavo sveikata. Deveniams už skolą buvo atiduotas Amerikos atstovybės namas. Vėliau profesorius Jurgis Žilinskas, administruojantis namą, kuriame dar buvo leista likti Vileišiams, išnuomojo jį sovietų prekybinei atstovybei, ir jiems teko išsikraustyti.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pastatas netaisyklingo plano, trijų aukštų su rūsiu ir vidiniu kiemeliu. Fasadų kompozicija - funkcionalizmo stilistikos.[1] Pastato priekyje ir kiemo pusėje iškelti stačiakampiai atikai, slepiantys šlaitinį stogą su skardos lakštų danga. Įrengti užapvalintas frontonas ir kampiniai užapvalinti balkonai su metalinėmis tvorelėmis. Fasadai papuošti polanginėmis ir viršlanginėmis traukomis, jungiančiomis langų eiles, atiko ir frontono traukomis, horizontaliomis tinko įrėžomis cokolyje.
Praleisti metai Amerikoje, matyt, įkvėpė statytoją namo išorėje pritaikyti ne vieną aptakiosios arba veržliosios estetikos (angl. Streamline Moderne) atributą, būdingą to meto „amerikoniškai“ statybai.[5]
Ant pastato V. Putvinskio g. 68 įrengtos dvi memorialinės lentos su įrašais: „Šiame name 1931-1937 m. gyveno Nepriklausomybės akto signataras Kauno burmistras Jonas Vileišis“[a] ir lietuvių bei anglų kalbomis – „Šiame pastate 1934-1938 m. buvo Jungtinių Amerikos Valstijų pasiuntinybė“.
Pastabos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Pastatų komplekso penktas namas (V. Putvinskio g. 68)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 2,0 2,1 „Pastatų komplekso ketvirtas namas (V. Putvinskio g. 66)“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Istorinius objektus Kaune sudarkė dar vienas priestatas – abejoja, ar tai legalu lrytas.lt 2022-02-12
- ↑ Vileišytė-Bagdonienė, Rita A. Tolimi vaizdai. Signataro dukters atsiminimai. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008. [1]
- ↑ Modernizmas ateičiai. Burmistro J. Vileišio namas
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919-1939. Nomination Dossier
- Lietuva senose fotografijose. Jono Vileišio namas facebook.com
- Jono Vileišio namas Kaune miestai.net
