Jono Meko vizualiųjų menų centras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°40′52″š. pl. 25°17′40″r. ilg. / 54.681199°š. pl. 25.294445°r. ilg. / 54.681199; 25.294445

Jono Meko vizualiųjų menų centras
Formaviešoji įstaiga
Svarbiausi darbuotojaiGintaras Sodeika, direktorius
Produkcijameno produkcija
Pajamos50 001-100 000 € (2017 m.)[1]
Darbuotojų5 [1]
Tinklalapiswww.mekas.lt

Jono Meko vizualiųjų menų centras, arba JMVMC – daugiafunkcinis kultūros centras, avangardinio meno centras, veikiantis Vilniuje, Malūnų g. 8. Jame saugomi ir pristatomi Jurgio Mačiūno, Jono Meko, „Fluxus“ menininkų bei dabar kuriančių menininkų, dirbančių kino, video, kompiuterinio meno ir mišrių žanrų srityse, darbai, organizuojamos garsiausių šiuolaikinių meno eksperimentų parodos. Centras įkurtas siekiant populiarinti kino klasiką, intelektualųjį, dokumentinį ir nacionalinį kiną bei vaizdo meną.

Amerikietiškojo avangardinio kino kūrėjas, JAV gyvenantis J. Mekas, kurio vardu pavadintas Centras, yra atsiliepęs apie JMVMC: „Centras turėtų būti visų meno rūšių avangardo vėliavnešys“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienintelis steigėjas ir dalininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Ji 2007-aisiais įsigijo „Fluxus“ kolekciją iš J. Meko už 13 mln. litų (3,77 mln. eurų).[2] Kolekcija buvo išpirkta mokant pinigus keletą metų. Rinkinyje buvo paties J. Meko, J. Mačiūno, Nam Džiūn Paiko, Roberto Moriso, Yoko Ono ir kitų garsių menininkų darbai. 2015 m. duomenimis, „Fluxus“ kolekciją sudarė apie 2600 eksponatų ir tai buvo trečia pagal dydį šio judėjimo kolekcija pasaulyje po Niujorko moderniojo meno muziejaus ir Štutgarto valstybinės galerijos.[2]

Centras duris atvėrė 2007 m. lapkričio 4 d. Pirmasis jo direktorius – Kristijonas Kučinskas, dirbęs iki 2014 m.[3] Parodos „Avangardas. Nuo futurizmo iki FLUXUS“ atidarymas žymėjo ir Centro veiklos pradžią.[4] Parodoje pristatyti kūrėjai ir įvairios meno rūšys: kino filmai ir jų kadrai, literatūra, „Fluxus“ judėjimo meno kūriniai ir dokumentai, skulptūros.

2007–2015 m. įstaiga buvo įsikūrusi prabangiame sostinės verslo kvartale „Vilniaus vartai“ Gynėjų g., vėliau persikėlė į Užupį, Malūnų g., šalia Tibeto skvero.

2013-aisiais dalis „Fluxus“ kolekcijos buvo pristatyta Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge, taip pat darbai pabuvojo Kijeve, Niujorke.

Veiklos kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo JMVMC kūrimosi pradžios jo veiklą lydėjo kritikų balsai, neigiamai vertinę Vilniaus miesto savivaldybės sandėrį, įsigyjant avangardinio meno kūrinius: neva už Vilniui įpirštą „Fluxus” kolekciją permokėta dvigubai.[5][6] Vėliau, 2013 m. nagrinėta baudžiamoji byla dėl savivaldybės skirtų lėšų naudojimo Centre ne pagal paskirtį, neužpajamuotų meno kūrinių, apgaulingai tvarkytos buhalterijos.[7]

„Fluxus“ kolekcijų eksponavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2007 m. lapkritis: paroda „Avangardas. Nuo futurizmo iki FLUXUS“.
  • 2009 m. vasaris: J. Meko filmas „Lietuva ir Sovietų Sąjungos žlugimas“ bei J. Mačiūno darbų serija „ATLASAI“.
  • 2010 m. sausis: paroda „FLUXUS PERFORMANSAI“
  • 2010 m. gegužė: FLUXUS kolekcijos meno darbai, susiję su SOHO rajono kūrimusi Niujorke.
  • 2010 m. birželis: paroda Kijevo modernaus meno muziejuje „Su meile iš Niujorko”.
  • 2010 m. lapkritis: paroda „Raktas į meną”.
  • 2012 m. gegužė: paroda Kaune „JIS IŠ KAUNO…“.
  • 2012 m. gruodis: paroda „Cooper Union“ galerijoje, Niujorke „Anything can substitute Art: Maciunas in SOHO“.
  • 2013 m. rugsėjis – lapkritis: parodos Sankt Peterburgo Ermitaže „Fluxus: Rusijos atlasai” ir „Iki pasimatymo, mano draugai”.
  • 2014 m. rugsėjis – gruodis: paroda FLUXUS+FLUXUS.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]