Jonavos getas

Jonavos getas – nacių okupacijos metais 1941 m. vasarą įkurtas žydų getas Jonavoje, Lietuvos teritorijoje, Antrojo pasaulinio karo metu. Getas egzistavo trumpą laiką – nuo 1941 m. liepos iki 1941 m. rugpjūčio pabaigos, kol buvo įvykdytos masinės žydų žudynės.

Istorija

Iki holokausto Jonavos mieste gyveno gausi žydų bendruomenė – apie 80 % miesto gyventojų. Veikė kelios sinagogos, mokyklos, žydų organizacijos.

1941 m. birželio pabaigoje, kai Jonavą okupavo Trečiasis Reichas, žydams buvo įvesti įvairūs apribojimai: jie buvo pažymėti geltonais ženklais, jiems buvo uždrausta vaikščioti šaligatviais, lankytis kai kuriose vietose. Netrukus prasidėjo represijos, areštai ir plėšimai.

1941 m. liepos mėnesį nacių ir vietos kolaborantų nurodymu žydai buvo suvaryti į getą netoli Nėries upės esančiose kareivinėse – nedidelę, apribotą miesto dalį, kurioje jie buvo izoliuoti nuo kitų gyventojų. Geto teritorija buvo labai ankšta, gyvenimo sąlygos – sunkios.

Likvidavimas

1941 m. rugpjūčio 25 d. – rugpjūčio 26 d. (kitais duomenimis – rugpjūčio 31 d.) Jonavos getas buvo likviduotas. Maždaug 500–700 Jonavos žydų (kai kur nurodoma ir iki 1000) buvo sušaudyti miško masyve netoli Taurostos arba netoli Girelės kaimo. Šias žudynes vykdė vokiečių Einsatzkommando daliniai, padedami vietinių kolaborantų.

Nedidelė dalis žydų buvo išvežta į Kauną arba kitus miestus, tačiau dauguma jų taip pat buvo nužudyti vėlesnėmis Holokausto akcijomis.

Atminimas

Po karo Jonavos žydų bendruomenė neatsikūrė. Vietovėje, kur vyko masinės žudynės, pastatytas memorialas, skirtas Jonavos žydų aukoms atminti. Taip pat yra paminklinė lenta buvusioje sinagogų vietoje.

Holokausto aukų atminimas įtrauktas į švietimo programas bei minimas per tarptautinę Holokausto atminimo dieną.

Taip pat skaitykite

• Jonavos žydų genocido vieta

Nuorodos

• Apie žydus Jonavoje Archyvuota kopija 2015-03-25 iš Wayback Machine projekto.