Jonas Čečiotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Čečiotas
Gimė 1796 m. birželio 24 d.
Malušicai prie Naugarduko, dab. Baltarusija
Mirė 1847 m. rugpjūčio 1 d.
Druskininkai
Tėvas Tadeušas Čečiotas
Motina Klara Haciskich
Vikiteka Jonas Čečiotas
Parašas

Jonas Čečiotas (lenk. Jan Czeczot, blrs. Ян Чачот, 1796 m. birželio 24 d. Malušicai prie Naugarduko, dab. Baltarusija1847 m. rugpjūčio 1 d., Druskininkai, palaidotas Ratnyčioje, dab. Druskininkų dalis) – Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas, tautosakos rinkėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jono Čečioto kapas Druskininkų Ratnyčios kapinėse

Kilęs iš smulkiųjų bajorų. 1809-1815 m. mokėsi Naugarduko dominikonų kolegijoje, 1815-1816 m. Vilniaus universitete. Draugavo su A. Mickevičiumi, redagavo pirmuosius A. Mickevičiaus poezijos rinkinius. 1818 m. birželio 16 d. įstojo į Filomatų draugiją. Su kitais slaptų draugijų nariais suimtas ir 1823 m. kovo 10 d. – 1824 m. spalio 22 d. kalintas Vilniuje, vėliau ištremtas į Orenburgo guberniją. 1831 m. Rusijos valdžiai leidus apsigyveno Lepelyje, rinko baltarusių tautosaką, rašė eilėraščius, kūrė dainų tekstus. 1841-1844 m. tvarkė A. Chreptavičiaus bibliotekos archyvą Ščorsuose netoli Naugarduko.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kaimiečių dainelės (Piosenki wieśniacze) baltarusių liaudies dainų rinkinys, 6 t. 1837-1846 m.
  • Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 m (Śpiawki o dawnych Litwinach do roku 1434), Vilnius, 1994 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • S. Świrko. Z Mickiewiczem pod rękę, czyli życie i twórczość Jana Czeczota, Warszawa. 1989

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Virgilijus PugačiauskasJonas Čečiotas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 272 psl.