Jonas Salk
| Džonasas Edvardas Solkas angl. Jonas Edward Salk | |
|---|---|
| |
| Solkas 1959 m. | |
| Gimė | 1914 m. spalio 28 d. Niujorkas, JAV |
| Mirė | 1995 m. birželio 23 d. (80 metų)[1] La Choja, Kalifornija, JAV[1] |
| Palaidotas (-a) | El Kamino memorialinis parkas San Diegas, Kalifornija, JAV |
| Gyven. vieta | JAV |
| Pilietybė | JAV |
| Sutuoktinis (-ė) | Dona Lindzi (1939-1968) [1] Fransuaz Žilo (1970-1995) [1] |
| Vaikai | 3 |
| Sritis | Medicininos tyrimai, virusologija ir epidemiologija |
| Organizacijos | Pitsburgo universitetas Solko institutas Mičigano universitetas |
| Alma mater | Niujorko miesto koledžas[1] Niujorko universitetas[1] |
| Doktorant. vadovas | Tomas Fransis jaunesnysis |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Alberto Laskerio apdovanojimas (1956 m.)[1] | |
 Vikiteka |
Jonas Salk |
| Parašas | |
| |
Džonasas Edvardas Solkas (Jonas Edward Salk, pavardės tarimas /sɔːlk/, 1914 m. spalio 28 d. – 1995 m. birželio 23 d.) – Baltarusijos žydų kilmės JAV virusologas ir medicinos mokslų tyrėjas, atradęs ir sukūręs pirmąją sėkmingą poliomielito vakciną.
Gimė Niujorke, JAV išeivių iš Baltarusijos šeimoje. Mokėsi Niujorko miesto koledže ir Niujorko universiteto medicinos mokykloje.[2] 1947 m. pradėjo dirbti Pitsburgo universitete, kur nuo 1948 m. ėmėsi tyrimų projekto, skirto įvairių poliomielito virusų tipų skaičiui nustatyti. Ateinančius septynerius metus jis paskyrė vakcinos nuo poliomielito kūrimui.
Sėkmingą vakciną pavyko sukurti dar 1955 m. balandį. Solkas nusprendė nepatentuoti vakcinos ir nesiekti iš jos jokio pelno, kad maksimaliai padidintų jos platinimą visame pasaulyje,[2] nepaisant to, kad Nacionalinis kūdikių paralyžiaus fondas ir Pitsburgo universitetas svarstė galimybę patentuoti vakciną. Tiek JAV, tiek visame pasaulyje suskubta skiepytis. Daugelis šalių, tarp jų Kanada, Švedija, Danija, Norvegija, Vakarų Vokietija, Nyderlandai, Šveicarija ir Belgija, pradėjo imunizacijos nuo poliomielito kampanijas naudodamos Solko išrastą vakciną. Iki 1959 metų Solko vakcina buvo pasiekusi apie 90 šalių.[3] Tuo tarpu susilpnintą gyvą geriamąją poliomielito vakciną sukūrė Albertas Seibinas; ši pradėta komerciškai naudoti 1961 m. Praėjus mažiau nei 25 metams po Solko vakcinos išleidimo į apyvartą poliomielito plitimas JAV šalies viduje buvo sustabdytas ir vietoje 18 atvejų 100 tūkst. gyventojų nukrito iki mažiau nei 2 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
1963 m. Solkas įkūrė Solko biologinių tyrimų institutą Kalifornijoje esančiame La Chojos mieste, kuris šiandien yra medicinos ir mokslinių tyrimų centras. Vėlesniais mokslininko karjeros metais tęsė tyrimus ir leido knygas, o paskutiniais metais daugiausia dėmesio skyrė vakcinos nuo ŽIV paieškoms. Solkas taip pat energingai agitavo už privalomą skiepijimą visą likusį gyvenimą, o visuotinį vaikų skiepijimą nuo ligų vadino „moraline pareiga“.[4] Asmeniniai Solko dokumentai šiandien saugomi San Diege esančioje Geizelio bibliotekoje Kalifornijos universitete.[5][6]
1977 m. apdovanotas JAV prezidento laisvės medaliu.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 „Dr. Jonas Salk, Whose Vaccine Turned Tide on Polio, Dies at 80“. The New York Times. 1995-06-24. Nuoroda tikrinta 2020-10-23.
- ↑ 2,0 2,1 „About Jonas Salk – Salk Institute for Biological Studies“. Salk Institute for Biological Studies. Nuoroda tikrinta 2016-02-22.
- ↑ Tan, Siang Yong; Ponstein, Nate (January 2019). „Jonas Salk (1914–1995): A vaccine against polio“. Singapore Medical Journal. 60 (1): 9–10. doi:10.11622/smedj.2019002. ISSN 0037-5675. PMC 6351694. PMID 30840995.
- ↑ Jacobs, Charlotte DeCroes. „Vaccinations have always been controversial in America: Column“, USA Today, 2015-08-14
- ↑ „UC San Diego Library Receives Personal Papers of Jonas Salk“, Newswise, 2014-03-20
- ↑ San Diego Union Tribune, 2014 m. kovo 20 d.: „UCSD to house Salk’s papers“, Tikrinta 2015-07-13.