Jonas Radavičius (1833)
|
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Jonas Radavičius (angl. John Rodowicz, 1833 m. liepos 12 d. – 1896 m. gegužės 9 d.) – iš Lietuvos krašto kilęs JAV kunigas ir klebonas, prisidėjęs prie šv. Stanislovo parapijų statymų Milvokyje ir Baltimorėje.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1833 m. prie Baltijos jūros. Mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Varniuose. 1859 m. įšventintas Motiejaus Valančiaus vyskupijoje. Kartu su vyskupu Valančiumi kovojo su visuomenės girtavimu, rengė blaivumo akcijas. 1863 m. persekiojamas caro valdžios dėl seminarijos dalyvavimo tų metų sukilime persikėlė į Miuncheną, 1870 m. Milvokio vyskupo kvietimu išvyko į JAV. Prisidėjo prie šv. Stanislovo katalikų bažnyčios – pirmosios lenkų bažnyčios Milvokyje – statymo (pabaigta 1873 m.) ir tapo jos klebonu. Vėliau apsigyveno šv. Jadvygos klebonijoje, joje mokino lenkų kalbos ir literatūros, tapo lenkų katalikų sąjungos nariu.[1]
1886 m. paveldėjo Baltimorės pirmojo lenkų kunigo ir tautiečio Petro Končios klebonijos pareigas po jo mirties.[2] Vadovavo antrojo Baltimorės šv. Stanislovo parapijos statinio statyboms (užbaigtas 1891 m.). Mirė 1896 m. šv. Juozapo ligoninėje Baltimorėje, palaidotas parapijos kapinėse.
Lietuviškuose šaltiniuose Radavičius (Rodavičius) minimas, kaip Anykščių vikaras, kuris dėl 1863 m. sukilimo veiklos buvo įkalintas caro valdžios[3], tačiau pasak vyskupo Valančiaus, jam esą pavykę pabėgti į Prūsus.[4]