Pereiti prie turinio

Jonas Palionis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Palionis
Gimė 1924 m. birželio 20 d.
Mišiškės, Nemajūnų valsčius
Mirė 2021 m. gruodžio 14 d. (97 metai)
Vilnius
Veikla kalbininkas
Pareigos profesorius
Alma mater 1948 m. Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

Jonas Palionis (1924 m. birželio 20 d. Mišiškėse, Nemajūnų valsčiuje – 2021 m. gruodžio 14 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, lituanistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė valstiečių Juozo Palionio ir Viktorijos Palionienės (mergautinė pav. Džervutė) šeimoje,[1] buvo vienintelis jųdviejų vaikas.[2] Mokėsi Nemajūnų pradžios mokykloje, lankė privačias parengiamąsias pamokas stoti į Prienų „Žiburio“ gimnaziją, 1941 m. ją baigė.[3] Per Antrąjį pasaulinį karą dvimečiame Vilniaus pedagoginiame institute baigęs lituanistiką ir istoriją,[4] 1944–1945 m. dirbo Butrimonių progimnazijos direktoriumi.[5]

1948 m. baigė Vilniaus universitetą, 1948–1951 m. mokėsi aspirantūroje, 1951–1993 m. Vilniaus universitete dėstė. 1953–1959 m. – Lietuvių kalbos katedros vedėjas, 19571961 m. Istorijos ir filologijos fakulteto, 19701973 m. – Filologijos fakulteto dekanas. 1968 m. tapo habilituotu mokslų daktaru. Nuo 1970 m. – profesorius. 19841988 m. – Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. 19901993 m. – žurnalo „Gimtoji kalba“ redakcijos kolegijos pirmininkas.[6]

1949 m. vedė biologę Anelę Tulevičiūtę. 1951 m. susilaukė dukters Laimos, 1955 m. – sūnaus Vytauto.[7]

Palaidotas Nemajūnų kapinėse.[8]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių interesų sritis – lietuvių bendrinės kalbos susidarymas. Habilitaciniame darbe „Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a.“ (1967) išnagrinėta to laikotarpio lietuvių senųjų raštų kalba ir jos raida, rašyba, fonetika, morfologija, sintaksė, leksika. Už šį darbą 1972 m. jam suteikta Lietuvos TSR valstybinė premija. J. Palionis parašė daug kalbotyros veikalų, recenzijų, straipsnių lietuvių kalbos kultūros klausimais. Pirmasis lietuvių kalba parašė platų kalbotyros įvadą „Kalbos mokslo pradmenys“ (1985).[6][9] Tyrė pirmuosius lietuviškus rankraštinius poterius, pirmąsias D. Kleino lietuvių kalbos gramatikas, plačiąją visuomenę supažindino su pirmojo lietuviško Biblijos vertimo ištraukomis.[8]

Yra bendravęs arba palaikė glaudesnius ryšius su įžymiais kalbininkais P. Ariste, L. Bednarčiuku, A. Blinkena, T. Buchiene, R. Ekertu, J. Endzelynu, M. Hasiuku, K. Hausenblasu, Č. Kudzinovskiu, B. Larinu, E. Nieminenu, J. Safarevičiumi, V. Smočynskiu, K. Stangu, V. Šmolstygu, F. Šolcu, P. Trostu ir daug kitų.[10]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Įžymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis, 1955
  • Lietuvių literatūrinės kalbos istorijos įvadas, 1964
  • Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a., 1967
  • Lietuvių literatūrinės kalbos istorija, 1979
  • Kalbos mokslo pradmenys, 1985, 1999
  • Mikalojaus Daukšos 1959 metų katekizmas (su V. Jakštiene), 1995
  • Mikalojaus Daukšos 1599 „Postilė“ ir jos šaltiniai, 2001
  • XVII a. antrosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai, 2003
  • Atsiminimų nuotrupos: Mišiškės–Vilnius, 2000–2012, 2012
  • Mano susirašinėjimas su Petru Joniku, Antanu Saliu ir Pranu Skardžiumi, 2013

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Palionis, J. (2012). Atsiminimų nuotrupos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. pp. 14, 17. ISBN 978-609-459-151-8.
  2. Palionis, J. (2012). Atsiminimų nuotrupos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. p. 18. ISBN 978-609-459-151-8.
  3. Palionis, J. (2012). Atsiminimų nuotrupos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. pp. 21–31. ISBN 978-609-459-151-8.
  4. „Jonas Palionis: kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais“. manokrastas.lt. 2021-01-04. Nuoroda tikrinta 2024-01-22.
  5. „Mums reikalinga regima praeitis, regima tąsa, regimas kilmės mitas, kuris sutvirtintų mūsų tikėjimą savo tikslais“ (PDF). butrimoniumokykla.lt. Nuoroda tikrinta 2024-01-22.
  6. 6,0 6,1 Kazys Morkūnas (2008). „Palionis Jonas“ (PDF). Lietuvių kalbos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-07-12.
  7. Palionis, J. (2012). Atsiminimų nuotrupos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. pp. 135–136. ISBN 978-609-459-151-8.
  8. 8,0 8,1 „Mirė VU profesorius Jonas Palionis“. Delfi.lt. 2021-12-15. Nuoroda tikrinta 2021-12-15.
  9. Algirdas Sabaliauskas (2010-06-15). „Jonas Palionis“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2020-07-12.
  10. Palionis, J. (2012). Atsiminimų nuotrupos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. pp. 147–172. ISBN 978-609-459-151-8.