Jonas Lapėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jonas Lapėnas (1891 m. rugpjūčio 5 d. Dagilynėje, dab. Pasvalio rajonas1937 m. liepos 24 d. Žiegždriai, dab. Kauno rajonas) – Lietuvos verslininkas, politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo mažens domėjosi prekyba, dar būdamas trylikos metų amžiaus pradėjo dirbti pardavėju Pumpėnų krautuvėje. Vėliau vadovavo parduotuvėms Ariogaloje ir Plungėje, vartotojų kooperatyvui „Žagrė“ Kalvarijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo apsigyveno Dauguose, šioje vietovėje įkūrė savo kooperatyvą. Besikuriant nepriklausomai Lietuvai, kurį laiką buvo paskirtas Daugų karo komendantu. 1920–1926 m. buvo Pakaunės vartototojų bendrovių sąjungos valdybos nariu.

Dauguose suartėjo su vietos klebonu Vladu Mironu, kuris jį rekomendavo tapti vienu iš direktorių į pradedančią veikti „Maisto“ bendrovę. Šioje įmonėje Jonas Lapėnas dirbo dešimt metų, vėliau buvo paskirtas generaliniu direktoriumi. Į mėsos biznį įtraukė ir brolį Petrą, kuris dirbo „Maisto“ fabriko direktoriumi Tauragėje. J.Lapėnas su Juozu Tūbeliu buvo šalies kooperatinio judėjimo pirmeiviai – abu aktyviai veikė Žemės ūkio kooperatyvų sąjungoje „Lietūkis“.

Tarp verslininko domėjimosi sričių buvo kultūra ir politika. Buvo vienas iš knygų ir periodinės spaudos leidybos bendrovės „Pažanga“ steigėjų, vėliau tapęs jos vadovu. Jis buvo ir tarp „Vilkolakio“ teatro įkūrėjų, taip pat investavo į leidyklos „Vaiva“ akcijas, pasirašinėdavo kaip tautininkų leidžiamo kultūros žurnalo „Vairo“ redaktorius (faktiškai redaguodavo Izidorius Tamošaitis). Įstojo į Tautininkų sąjungą, 1929 m. spalio 2 d. – 1931 m. birželio 1 d. buvo renkamas jos pirmininku.

Byla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Verslas gerai sekėsi; J.Lapėnas nusipirko Žiegždrių dvarą, pasistatė šešių aukštų gyvenamą namą Kaune. Netikėtai 1935 m. „Maisto“ direktoriui Jonui Lapėnui pareikšti įtarimai sukčiavimu.

(Pasaulinėje rinkoje rinkoje kritus mėsos kainoms, Lietuvos vyriausybė siekė padėti ūkininkams ir įvedė priemoką superkamiems bekonams. „Maisto“ bendrovės supirkėjai (spėjama vadovybės įsakymu), mažiausiu pretekstu priskirdavo gyvulius „lašininių“ kategorijai, t. y. turinčių virš 100 kg svorio. Tokioms superkamoms kiaulėms Vyriausybės kainos priemoka nebuvo taikoma. Tuo tarpu „Maistas“ kompensacijas iš valstybės biudžeto gaudavo; buvo įtariama, kad jas pasisavindavo įmonės vadovas)

J.Lapėnas buvo suimtas ir patalpintas į Kauno kalėjimo vad. „inteligentų kamerą“, kur bausmę atliko valstybės iždo vagys. 1936 m. teismas kaltinamąjį nuteisė 8 metams sunkiųjų darbų kalėjimo, „Maisto“ bendrovei jis privalėjo padengti pusės milijono litų nuostolį. Vėliau Apeliaciniai rūmai šį nuosprendį panaikino. Galutinį išteisinamąjį sprendimą J.Lapėnas nebeišgirdo – jau buvo miręs.

Lapėno namas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip neoficialiai vadinamas 1932 m. Jono Lapėno pastatas Kauno centre, Kęstučio g. 38. Tarpukario Lietuvoje tai buvo vienas pirmųjų modernizmo stiliaus namų.

Pirmas aukštas skirtas parduotuvėms, o kituose penkiuose įrengti butai. Du iš jų buvo sujungti, šį plotą 1938–1939 m. nuomojo Lenkijos ambasada. Viršutiniame šeštajame aukšte įrengta salė su židiniu, patalpos sargui. Projektavo garsus architektas Feliksas Vizbaras, statė broliai Ilgovskiai. Pastato struktūra simetriška, butai išsidėstę apie centre išsikišusią dvigubą laiptinę. Koridorinė sistema, svetainių langai orientuoti į Kęstučio gatvę, pagalbinės patalpos – į kiemą. Namas tinkuotas granitiniu tinku, balkonų atitvarų ornamentas suderintas su langų juostos linijomis. Kieme garažai, patalpos šoferiams.

Po J.Lapėno mirties išskirtinės architektūros pastatą valdė įpėdinis Gediminas. Sovietiniais laikais namas buvo nacionalizuotas, jame įsikūrė Žemės ūkio akademijos bendrabutis, vėliau – mokslo tiriamasis institutas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]