Jonas Jankus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jonas Jankus (1888 m. rugsėjo 18 d. Sidabrave, Panevėžio apskr.1944 m. sausio 21 d. Brukline, JAV) – Lietuvos vargonininkas ir chorvedys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziką mėgo iš vaikystės. Dvejus metus pasimokęs pas vietos vargonininką, pradėjo savarankiškai vargonininkauti Lenkimuose.

1909 m. išvyko į JAV, ten vargonininkavo ir vadovavo chorams daugelyje lietuvių parapijų: Maspethe, NY, Mt. Carmele, PA, Pitstone, PA, Pittsburghe, PA ir Filadelfijoje. Vargonininkaudamas studijavo Pittsburgh Institute of Music ir Carnegie Tech muzikos mokykloje. Studijavo vargonavimą, harmoniją ir dainavimą. 1927 m. išvyko į Romą, kur dvejus metus studijavo bažnytinės muzikos institute – studijoms vadovavo mons. prof. Raffaele Casimiri. 1929 m. grįžęs į JAV, kurį laiką vargonininkavo Šv. Antano lietuvių parapijoje Detroite, Dievo Motinos Sopulingosios parapijoje Karney, NY ir Harrisone, NY. Visur buvo subūręs ir chorus.

Nuo 1932 m. iki mirties vargonininkavo ir vadovavo chorui Apreiškimo lietuvių parapijoje Brukline. Čia išugdė skambų ir didelį chorą (60 moterų ir 35 vyrai), kuris giedojo bažnyčiose, rengė koncertus, statė operetes, dalyvavo Pasaulinių parodų Lietuvių dienų koncertuose, dainavo per radiją, dalyvavo tautinėse šventėse. 1935 m. Niujorko Evening Journal surengtame mėgėjų chorų festivalyje už Česlovo Sasnausko dainos „Karvelėli mėlynasai“ (solistė jo žmona Ieva) menišką atlikimą gavo pagyrimo raštą ir sidabro taurę. Choras kelis kartus pastatė Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“ ir kitų stambesnių religinių kūrinių. Daugiausia J. Jankus vertėsi dainavimo bei fortepijono pamokomis.

Nuo 1914 m. ALRK Vargonininkų sąjungos narys, šios sąjungos Niujorko-Niudžersio provincijos narys, 1921 m. išrinktas Centro valdybos vicepirmininku, 19221925 m. buvo Centro valdybos pirmininkas, nuo 1940 m. iždininkas. Jo sūnus Justas taip pat vargonininkas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.