Jonas Glemža (1887)
| Jonas Glemža | |
|---|---|
| Gimė | 1887 m. sausio 20 d. Auliškis, Panevėžio apskritis |
| Mirė | 1988 m. rugsėjo 13 d. (101 metai) Badenas-Viurtembergas, Vokietija |
| Veikla | Lietuvos ekonomistas, politinis ir Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
Jonas Glemža (1887 m. sausio 20 d. Auliškyje, Panevėžio apskritis – 1988 m. rugsėjo 13 d. Badenas-Viurtembergas, Vokietija) – Lietuvos ekonomistas, politinis ir Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, dalyvavo „Kūdikėlio“ draugijos veikloje. 1905 m. revoliucinių įvykių dalyvis. 1906 m. vasario 19 d. dalyvavo Šiaulių kalėjimo užpuolime, siekiant išvaduoti politinius kalinius. Suimtas ir Vilniaus karo teismo nuteistas 15 mėn. kalėti, bet po metų paleistas.
1907–1914 m. studijavo Petrapilio komercijos institute. 1914 m. mobilizuotas, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1917 m. – Petrapilio lietuviams tremtiniams šelpti komiteto sekretorius. 1917 m. Pskove įsteigė Lietuvių liaudies universitetą ir jame dėstė.
1919 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1925 m. – Lietuvos kariuomenės intendanto pavaduotojas, 1925–1927 m. – bendrovės „Lietūkis“ skyriaus vedėjas, 1927–1940 m. ir 1943–1944 m. – kooperatinės bendrovės „Pienocentras“ valdybos pirmininkas, direktorius, vyr. direktorius, Kooperatyvų sąjungos direktorius, draudimo bendrovės „Kooperacija“ pirmininkas, daugelio kitų ekonominių organizacijų steigėjas ir vadovas. „Rotary“ klubo narys, „Kultūros“ bendrovės narys.
1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją, 1958–1965 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Vykdomosios Tarybos ir, su Steponu Kairiu – VLIK‘o Valdybos pirmininkas.[1] Nuo 1950 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijoje ūkio ir finansų skyriaus vedėjas. 1957 m. – Lietuvių šalpos draugijos „Labdara“ steigėjas Vokietijoje, aprūpino lietuviška spauda Seinų, Suvalkų ir Astravo lietuvius. 1957–1965 m. Lietuvos telegramų agentūros „Elta“ direktorius, „Eltos“ registruotos draugijos valdybos pirmininkas. Leido „Eltos savaitinį informacinį biuletenį“, rengė tekstus Romos, Vatikano ir Madrido radijo stotims. Pajūryje išlaikė radijo priėmimo–pasiklausymo stotį.
1954 m. vasario 27 d.–28 d. Socialistų Internacionalo Europos konferencijos Briuselyje delegatas, Socialistų Internacionalo V Kongreso dalyvis, 1959 m. – VI Kongreso, 1961 m. – VII Kongreso, 1963 m. – VIII Kongreso delegatas. [2] 1958 m. – Rytų ir Vakarų Europos socialistų unijos konferencijos delegatas. 1967 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos Užsienio delegatūros „Veiklos gairių“ autorius.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Glemža (politikas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 752 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 152 psl.