Jonas Blaževičius (1903)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Blaževičius
Ivan Ivanovich Blazhevich (2).jpg
Jonas Blaževičius
Gimė: 1903 m. sausio 7 d.
Čižiūnai, Rusijos imperija
Mirė: 1945 m. balandžio 24 d. (42 metai)
Berndorfas, Austrija
Veikla: Karininkas
Pareigos: divizijos vadas
Partija: VKP(b)

Jonas Blaževičius (Иван Иванович Блажевич, Ионас Ионасович Блажявичюс; 1903 m. sausio 7 d. Čižiūnuose, Rusijos imperija1945 m. balandžio 24 d. Berndorfe, Austrija) – TSRS karininkas, generolas majoras (1944 m. lapkričio 2 d.), Tarybų Sąjungos didvyris.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1903 m. sausio 7 d. Čižiūnuose, darbininko šeimoje.
Dirbti ėmė Gončiarovų popieriaus fabrike Polotnianyj zavodo (Полотняный завод) gyvenvietėje (dabartiniame Dzeržinskio rajone Kalugos srityje, Rusijoje).

Pilietinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. ėmė tarnauti Raudonojoje Armijoje. Dalyvavo Rusijos pilietiniame kare, tarnavo 24-ojoje Geležinėje šaulių divizijoje. Buvo sužeistas.

1920 m. tapo VKP(b) nariu.

Tarpukaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. baigė Kremliaus kulkosvaidžių ir pėstininkų vadų kursus, paskirtas būrio vadu. 1922 m. baigė Aukštąją jungtinę karo mokyklą. Tarnybą tęsė Kijevo pėstininkų mokykloje. Netrukus buvo paskirtas parašiutininkų dalinio vadu Charkovo karinėje apygardoje. Po nesėkmingo šuolio parašiutu buvo kelis kartus operuotas ir grįžo į karinę tarnybą.

4-to dešimtmečio viduryje majoras Blaževičius tarnavo 8-tojo šaulių pulko (Charkovo karinė apygarda) štabo viršininku, ruošėsi stoti į karo akademiją. 1935 m., po vieno pranešimo susitikime su jaunimu Blaževičius buvo įskųstas NKVD „už kontrrevoliucinius pasisakymus“, 1936 m. jam buvo pareikštas partinis papeikimas. 1937 m. gruodį, po eilinio skundo, Blaževičius buvo pašalintas iš VKP(b). 1938 m. liepą jį suėmė NKVD organai. Tardymo metu kaltas neprisipažino. 1939 m. balandį Charkovo karinės apygardos karinis tribunolas Blaževičių nuteisė 4 metams pataisos darbų stovyklose atimant karinį laipsnį. Tų pačių metų rugpjūčio 23 d. TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija Blaževičiaus bylą nutraukė, ir Blaževičius buvo išlaisvintas.

1939 m. gale Blaževičius buvo grąžintas į kariuomenę ir paskirtas taktikos dėstytoju kariniuose kursuose Saratove. 1940 m. neakivaizdžiai įstojo į M. Frunzės vardo DVRA karo akademiją.

1941-1945 m. karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. rugpjūtį J. Blaževičius buvo paskirtas 13-osios oro desanto brigados (6-asis oro desanto korpusas) vadu. Brigada buvo formuojama Maskvos karinėje apygardoje.

1942 m. rugpjūtį korpusas buvo performuotas į 40-ąją gvardijos šaulių diviziją, o 13-oji brigada – į 119-ąjį gvardijos šaulių pulką, kurio vadu tapo J. Blaževičius.

Stalingradas ir pietiniai frontai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1942 m. rugpjūčio Blaževičiaus vadovaujamas pulkas pasižymėjo mūšiuose Stalingrado, nuo 1942 m. lapkričio Dono, nuo 1943 m. gegužės Pietų frontuose. Blaževičiaus pulkas dalyvavo Stalingrado mūšio gynybinėje ir puolimo etapuose.

1943 m. birželį pulkininkas Blaževičius ėmė vadovauti 221-ajai šaulių divizijai (Pietų frontas, nuo 1943 m. spalio – 4-asis Ukrainos frontas). Divizija kovėsi pralaužiant Miuso frontą, dalyvavo Donbaso ir kairiakrantės Ukrainos miestų ir kaimų išvadavime. 1943 m. rugsėjį divizija išvadavo Mariupolį, todėl buvo pavadinta 221-ąja Mariupolio šaulių divizija.

Šiauriniai frontai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. pradžioje divizija perkelta į šiaurinę TSRS-Vokietijos fronto dalį. 1944 m. birželio 17 d. 221-oji šaulių divizija už puikų vadovybės užduočių atlikimą bei masinį karių didvyriškumą buvo performuota į 99-ąją gvardijos šaulių diviziją. J. Blaževičius toliaud vadovavo divizijai beveik iki karo pabaigos.

Po kelių dienų Blaževičiaus divizija dalyvavo SVirės-Petrozavodsko puolamojoje operacijoje prie Svirės upės, forsavo upę ir dalyvavo išstumiant Suomijos kariuomenę iš pietų Karelijos.

Vidurio Europa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. rudenį Blaževičiaus divizija buvo perkelta į TSRS Vyriausiosios vadovybės rezervą.

1945 m. vasarį 99-ji gvardijos šaulių divizija buvo įjungta į 9-ąją gvardijos armiją. Dalyvavo mūšiuose Vengrijoje, Austrijoje, Čekoslovakijoje, vykdant Budapešto, Vienos, Bratislavos ir Brno operacijas. Divizija ypatingai pasižymėjo Vienos operacijoje. 1945 m. kovo 16 d. generolas majoras Blaževičiaus vadovaujama divizija pralaužė Vieną ginančio priešininko pozicijas.

1945 m. per mėnesį kovos veiksmų Vengrijoje ir Austrijoje Blaževičiaus vadovaujama divizija užėmė 5 miestus ir 218 gyvenviečių.

Mirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. balandžio 23 d. Berndorfo miestelio (Austrija) šiauriniame pakraštyje puolimo metu keičiant vadavietę su grupe štabo karininkų ėjo link aukštumos, kur buvo numatyta nauja vadavietė, ir užlipo ant minos. Sprogusi mina J. Blaževičių sunkiai sužeidė ir naktį į balandžio 24 d. jis mirė.

Palaidotas Novodevičės kapinėse Maskvoje.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mariupolyje (Donecko sritis) J. Blaževičiaus vardu pavadinta gatvė, o ant namo № 213 pritvirtinta memorialinė lenta,
  • Ukrainos prekybos laivyne Blaževičiaus vardu pavadintas sausakrūvis laivas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]