Jonas Balčiūnas (1921)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Balčiūnas
Jonas Balčiūnas - aviacijos istorikas.jpg
Gimė: 1921 m. rugpjūčio 1 d.
Kirdonys, Pabiržės valsčius
Mirė: 2011 m. vasario 16 d. (89 metai)
Kaunas
Sutuoktinis(-ė): Aldona Genovaitė Balčiūnienė
Vaikai:

Nijolė Oržekauskienė

Veikla: istorikas, kraštotyrininkas, sklandytojas

Jonas Balčiūnas (1921 m. rugpjūčio 1 d. Kirdonyse, Pabiržės valsčius – 2011 m. vasario 16 d. Kaune) – Lietuvos aviacijos istorikas, kraštotyrininkas, sklandytojas, aviacijos sporto populiarintojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19291935 m. mokėsi Pabiržės pradžios mokykloje, Biržų gimnazijoje, 1935–1939 m. Panevėžio vidurinėje amatų mokykloje, kurioje įgijo mechaniko specialybę. Savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, buvo paskirtas į karo aviacijos pulką Šiauliuose ir įrašytas kandidatu į karo aviacijos mokyklą. 1940 m. sovietams likvidavus mokyklą, mokėsi Vilniaus technikos mokykloje, 19411944 m. Kauno suaugusiųjų instituto technikos skyriuje, lankė sklandymo būrelį. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, slapstėsi vengdamas karinės tarnybos. 1945 m. pradžioje suimtas ir nuteistas 5 metus kalėti. Visgi iš Lukiškių kalėjimo mobilizuotas į okupacinę kariuomenę, o prabėgus metams – demobilizuotas.

Nuo 1946 m. Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos katedros vyr. laborantas. Vėliau Kauno politechnikos instituto (KPI) mokymo meistras, laboratorijos vedėjas. Greta tiesioginio darbo universitete (institute) 1946–1969 m. Kauno vakarinėje-pamaininėje mokykloje dėstė fiziką. 19572000 m. (iki išėjimo į pensiją) vadovavo Fizikos demonstraciniam kabinetui. [1][2]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948–1969 m. KPI studentų sklandymo klubo vadovas. 1950 m. įsteigė parašiutininkų sekciją. 1961 m. su garsiu sklandytuvų konstruktoriumi Broniu Oškiniu ir sklandytoju Vytautu Dovydaičiu išleido pirmąjį sklandymo vadovėlį. Paruošė rankraštį „Antrojo pasaulinio karo asai“. 1967 m. pasitraukė iš aktyvaus sklandymo. Nuo 1968 m. Lietuvos kultūros fondo narys. 19731983 m. vienas iš Lietuvos sportinės aviacijos muziejaus įkūrėjų, iš kurio išaugo valstybinis Lietuvos aviacijos muziejus. Nuo 1975 m. Aviacijos sporto federacijos (nuo 1989 m. Lietuvos aeroklubas) Aviacijos istorijos komiteto pirmininkas. Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos Kauno skyriaus garbės pirmininkas.

Aviacijos ir kosmonautikos klausimais laikraščiuose bei žurnaluose paskelbė per 300 straipsnių, o „ Žinijos“ draugijoje perskaitė daugiau kaip 500 paskaitų apie atominę energiją, reaktyvinę aviaciją, kosmosą, Lietuvos aviaciją. Bendradarbiavo su enciklopedijų, žinynų ir žodynų leidėjais. 1993 m. vienas paminklo Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui pastatymo iniciatorių, dalyvavo atstatant Stepono Dariaus gimtinę. Biržų krašto muziejui „Sėla“ dovanojo nuotraukų, daiktų, knygų. [3][4]

2011 m. sukurtas Jono Čepo ir Stasio Dargio dokumentinis filmas „Sparnais ir širdimi apglėbęs Lietuvą“, pasakojantis apie J. Balčiūno nueitą gyvenimo kelią. [5]

Sklandytojų skrydžiai.JPG
Tėviškės akimirkos.JPG

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Debesų keliais / Jonas Balčiūnas, Vytautas Dovydaitis, Bronius Oškinis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. – 191 p.: iliustr.
  • Žydraisiais vieškeliais / Jonas Balčiūnas, Vytautas Dovydaitis. – Vilnius: Mintis, 1969. – 226 p.: iliustr.
  • Lėktuvai, lakūnai, žygdarbiai. – Vilnius: Mokslas, 1975. – 111 p.: iliustr.
  • Sklandytojų skrydžiai. – Vilnius: Mintis, 1978. – 144 p.: iliustr.
  • Lietuvos aviacijos sportui – 60 / Jonas Balčiūnas, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška, Larisa Ščerbakova. – Kaunas: Kauno valstybinis istorijos muziejus, 1987.
  • Tėviškės akimirkos. – Kaunas: Plieno sparnai, 1993. – 110 p.: iliustr.
  • Nuo Kirdonių iki Biržų: etnografinė apybraiža. – Kaunas: Plieno sparnai, 1995. – 181 p.: iliustr. – ISBN 9986-557-06-2
  • Lietuvos sparnai, 1997 m.
  • … į Lietuvą: albumas skirtas S. Dariui ir S. Girėnui / Jonas Čepas, Jonas Balčiūnas. – Vilnius: Ethnos’91, 1996. – 191 p.: iliustr.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1992 m. medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“
  • 1993 m. Dariaus ir Girėno medalis „Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“ [6]
  • 1997 m. padėkos raštas „Už ilgametį nuoširdų darbą rengiant Lietuvos inžinierius“
  • 2010 m. kovo 26 d. už nuopelnus aviacijai apdovanotas Antano Gustaičio medaliu

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]