Jonas Ališauskas
| Jonas Ališauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1945 m. sausio 21 d. Tumakaimis, Jūžintų valsčius |
| Veikla | gydytojas akušeris ginekologas |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas |
| Pareigos | docentas |
| Išsilavinimas | biomedicinos mokslų daktaras |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Jonas Ališauskas (g. 1945 m. sausio 21 d. Tumakaimis, Jūžintų valsčius) – Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas, biomedicinos mokslų daktaras, ginekologinės echoskopijos pradininkas Lietuvoje.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1972 m. baigė Vilniaus universitetą. 1981 m. medicinos mokslų kandidatas. 1977 m. stažavo Zagrebo ir Skopjės universitetų Moterų klinikose.
Nuo 1972 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1990–1993 m. Akušerijos ir ginekologijos katedros vedėjas; nuo 1986 m. docentas. 1993–2004 m. Vilniaus universitetinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus pavaduotojas, 2004–2013 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo Moters fiziologijos ir patologijos centro direktorius. Nuo 2013 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vyr. specialistas ginekologijai.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslinio darbo pagrindinė kryptis – perinatalinė medicina, vaisiaus normalaus ir patologinio augimo diagnostika, vaisiaus ir naujagimio subrendimo ir fizinio išsivystymo diagnostika. Į klinikinę praktiką 1977 m. įdiegė ultragarsinę diagnostiką, choriono biopsiją, transabdominalinę amniocentezę. Pirmasis Lietuvoje 1986 m. atliko intrauterinį kraujo perpylimą vaisiui. Su A. Arlauskiene ir N. Drazdiene vienas kordocentezės pradininkų Lietuvoje. 1998–2004 m. Vilniaus krašto akušerių ginekologų draugijos valdybos pirmininkas. Parašė daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Operacinė rizika, su G. Straubliu, 1993 m.
- Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje, su kitais, 2005 m.
- Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas, su kitais, 2003 m., 2008 m
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Ališauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 704 psl.