Johanas Slevogtas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Johannas Benediktas Balduinas Slevogtas (Zlefogtas) (vok. Johann Benedikt Balduin Slevogt; 1847 m. rugpjūčio 17 d. Kelmėje, Kauno gubernija, Rusijos imperija1910 m. gruodžio 19 d. Batoje (latv. Bāta, vok. Bathen – išnykęs dvaras prie Vainiaudos), Kuršo gubernija, Rusijos imperija) – liuteronų dvasininkas ir lepidopterologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikystę praleido Liepojoje, kurioje tėvas dirbo laivų projektuotoju. Baigęs miesto Nikolajaus gimnaziją, 186870 m. dirbo namų mokytoju Verpenos dvare. Studijavo teologiją Dorpato universitete, kurį 1875 m. baigė kandidato laipsniu.

Vienerius metus stažavosi Sankt Peterburgo evangelikų konsistorijoje pas pastorių Fehrmanną. Vėliau praktikavosi pas pastorių Jiurgenseną Charkove, kartu dirbdamas religijos pradmenų mokytoju vietinėje parapijinėje mokykloje. 18771878 m. mokytojavo Skaistkalnėje, po to Semgalėje (prie Jelgavos) tarnavo adjunktu pas pastorių Konradi. 1880 m. buvo paskirtas Codės (prie Bauskės) bažnyčios pastoriumi, šioje vietovėje sielovados veiklą vystė dvejus metus. Galiausiai su šeima apsigyveno Batoje, kur aptarnavo mažytę evangelikų parapiją. Kartu su žmona užaugino keturis sūnus (vienintelė duktė mirė kūdikystėje).

Dar vaikystėje domėjosi drugiais, buvo surinkęs jų kolekciją. Moksliškai vabzdžius pradėjo tyrinėti nuo 1894 m. Savo tyrimų rezultatus skelbė „Societas Entomologica“, „Insektenbörse“, „Horae Societatis Entomologicae Rossicae“, „Zeitschrift f. wiss. Insektenbiologie“ ir kt. žurnaluose. Apie Baltijos kraštųEstijos, Latvijos, Rytprūsių ir Lietuvos – makrodrugius išspausdino du stambius darbus (tai buvo ir vieni pirmųjų lietuviškų drugių tyrimai). Neturėdamas po ranka mokslinės literatūros ir biologinio išsilavinimo, savo darbuose neišvengė klaidų, už ką buvo kritikuojamas. Tai nesutrukdė jam įstoti į Rusijos entomologų draugiją Sankt Peterburge ir tapti Entomologų ratelio Karaliaučiuje nariu korespondentu.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Die Großschmetterlinge Kurlands mit Berücksichtigung Kownos, Livlands und Estlands. – Mitau: 1902
  • Die Großfalter (Macrolepidoptera) Kurlands, Livlands, Estlands u. Ostpreußens mit besonderer Berücksichtigung ihrer Biologie u. Verbreitung. – Riga: Häcker, 1910

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]