Jošino kalnai
| Jošino kalnai | |
|---|---|
| Kii kalnų dalis | |
| |
| Jošino kalnai žydint sakuroms | |
| Šalis |  Japonija
|
| Aukščiausi kalnai | |
| Upių ištakos | Jošinas |
| Ilgis | 8 km |
  Jošino kalnai šalies/regiono žemėlapyje
| |
 Vikiteka: |
Jošino kalnai |
Jošino kalnai (jap. 吉野山 = Yoshino-yama) – kalnuota teritorija Naros prefektūros centre, Jošino savivaldybėje (jap. 吉野町 = Yoshino-chō). Jis tęsiasi šiaurės pietų kryptimi nuo Jošino upės iki Ominės kalno.
Regionas garsus savo sakurų žydėjimu ir gausiomis maldyklomis, kurios susietos piligriminiais keliais. Sudaro dalį Jošino Kumano nacionalinio parko. 2004 m. kalnai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip dalis Kii kalnų šventviečių ir piligrimų kelių.[1]
Aprašymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]VII a. Japonijoje susiformavo nauja sinkretinė religija šiugendo, kuri absorbavo budizmo ir šintoizmo idėjas ir sujungė jas su kalnų garbinimu. Šios religijos įkūrėjas En-no-Giodžia atnešė šią religiją į Kii kalnus, kurie buvo labai tinkami praktikuoti ezoterines praktikas ir garbinti kalnus. Nusistovėjo piligriminis kelias į Ominės kalną, čia ėmė dygti maldyklos, kuriuose apsigyveno vienuoliai jamabušiai. Jošino kalnai buvo siejami su svarbiausia šiugendo dievybe Dzao Gongenu.[2]
Be to, Naros laikotarpiu Jošino kalnai tapo svarbia aristokratų pamėgta natūralios gamtos vietove, nes buvo į pietus nuo tuometinės sostinės Naros. Heiano laikotarpiu čia pradėtos masiškai sodinti sakuros. Manoma, kad sakuros yra Dzao Gongeno šventasis medis. Jošino sakurų grožis buvo apdainuotas japonų klasikinėje poezijoje. Apie jas rašė garsus XII a. japonų poetas Saigio. Čia 1594 m. sakuromis žavėjosi Japonijos valdovas Tojotomis Hidejošis.
XX a. kadaise gausūs sakurų plotai buvo pakeisti kriptomerija ir kitais medžiais. Tačiau nuo 2009 m. vietos gyventojų pastangomis bandoma atsodinti kuo daugiau sakurų. Nuo senovės sakuros buvo išdėstytos keturiomis grupėmis, skirtinguose aukščiuose, kad lankytojai galėtų gėrėtis jomis skirtingu metu. Tos grupės yra iki šiol:
- aukštyn į kalną septyniais vingiais kyla Šimosembon (jap. 下千本 = Shimo-senbon);
- vėliau prasideda Nakasembon (jap. 中千本 = Naka-senbon) su gausiomis šventvietėmis, tokiomis kaip Jošimidzu maldykla ir Kimpuendži;
- aukščiau yra Kamisembon (jap. 上千本 = Kami-senbon) su Mikumario maldykla;
- Okusembon (jap. 奥千本 = Oku-senbon) grupės svarbiausia šventvietė yra Kimpu maldykla.[3]
Pasaulio paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2004 m. Jošino kalnai ir keturios čia esančios šventvietės įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą:
- Mikumario maldykla (jap. 水分神社 = Mikumari-jinja);
- Kimpu maldykla (jap. 金峯神社 = Kimpu-jinja);
- Jošimidzu maldykla (jap. 吉水神社 = Yoshimizu-jinja);
- Kimpusendži (jap. 金峯山寺 = Kimpusen-ji).
Nuotraukos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Jošimidzu maldykla -
Kimpusendži šventykla -
Mioho rūmai -
Čikurinino šventykla -
Tonaninas -
Kidzoinas -
Mikumario maldykla -
Kimpu maldykla -
Saigio buveinė
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sacred Sites and Pilgrimage Routes in the Kii Mountain Range
- ↑ Kornicki, P. F.; McMullen, I. J. (1996). Religion in Japan: Arrows to Heaven and Earth (Reprint ed.). Cambridge: Cambridge University Press. pp. 13–. ISBN 978-0521550284.
- ↑ Kaibara Ekiken. (1714). Yoshinoyama syokeizu Archived March 5, 2008
