Jerzy Lalewicz

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ježi Lalevič
lenk. Jerzy Lalewicz
Gimė 1875 m. rugpjūčio 21 d.
Vilkaviškis, Rusijos imperija
Mirė 1951 m. gruodžio 1 d. (76 metai)
Buenos Airės, Argentina
Veikla pianistas, pedagogas

Ježis Lalevičius (lenk. Jerzy Lalewicz, rus. Лалевич, Ежи) (1875 m. rugpjūčio 21 d. Vilkaviškyje, Rusijos imperija - 1951 m. gruodžio 1 d. Buenos Airėse, Argentina) – pianistas-virtuozas, pedagogas, Vienos muzikos akademijos ir Buenos Airių konservatorijos profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1875 m. rugpjūčio 21 d. Vilkaviškyje. Baigė mokyklą Suvalkuose. 1894 m. pradėjo mokytis teisę Sankt Peterburge, studijas baigė 1897 metais. 1900 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos N. Rimskio–Korsakovo kompozicijos klasę. Jo dėstytojai buvo žymūs kompozitoriai Nikolajus Rimskis-Korsakovas ir Anatolijus Liadovas. Baigęs mokslus dalyvavo tarptautiniame konkurse Vienoje kur užėmė pirmą vietą. Nuo 1901 m. koncertavo Varšuvoje, vėliau visoje Rusijos imperijoje. 1902-1905 m. dirbo fortepijono mokytoju Odesos konservatorijoje.

1905 m. įgijo fortepijono profesoriaus laipsnį Krokuvos konservatorijoje. 1909-1910 m. koncertavo Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijose. 1912-1919 m. gyveno Vienoje, kur koncertavo ir dirbo mokytoju. 1919 m. persikraustė į Lvovą, vėliau 1921 m. persikėlė gyventi į Paryžių, o iš ten išvyko gyventi į Buenos Aires, kur dirbo fortepijono mokytoju nacionalinėje konservatorijoje. 1948 m. dalyvavo koncertinėje kelionėje JAV, Niujorke. Mirė 1951 m. gruodžio 1 d. Buenos Airėse. Perlaidotas Povonzkų kapinėse, Varšuvoje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mechanisz Janusz. JERZY LALEWICZ - Suwalskie Towarzystwo Muzyczne, 1985