Jean-Michel Huon de Kermadec
| Žanas Mišelis Hjuonas de Kermadekas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1748 m. rugsėjo 12 d. Boharsas, Prancūzija |
| Mirė | 1793 m. gegužės 6 d. (44 metai) Baladė, Naujoji Kaledonija |
| Veikla | prancūzų jūrų karininkas ir tyrinėtojas |
Žanas Mišelis Hjuonas de Kermadekas (pranc. Jean-Michel Huon de Kermadec, 1748 m. rugsėjo 12 d. – 1793 m. gegužės 6 d.) – prancūzų jūrų karininkas ir tyrinėtojas, dalyvavęs Ramiojo vandenyno ekspedicijose, siekiant surasti dingusią Žano Fransua de Laperūzo ekspediciją.
Gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žanas Mišelis Hjuonas de Kermadekas gimė 1748 m. rugsėjo 12 d. Prancūzijoje, Boharse, netoli Bresto, senos bretonų bajorų šeimos nario Žano Gijomo Hjuono de Kermadeko (Jean-Guillaume Huon de Kermadec) ir jo žmonos Anos diu Meskam (Anne du Mescam) šeimoje. Šeima puoselėjo ilgą jūrinės tarnybos tradiciją – jo tėvas, senelis, brolis Žanas Mari ir dėdė Fransua Pjeras taip pat buvo jūrų karininkai.[1]
Karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kermadekas dalyvavo Amerikos nepriklausomybės kare, kovėsi 1778 m. Ušanto mūšyje, o 1779 m. tarnavo laive Diadème per Grenados užėmimą ir Savanos apgultį.
1781 m. jis buvo apdovanotas Šventojo Liudviko ordino riterio titulu.
1785 m. Kermadekas dalyvavo kelionėje į Kiniją laivu Résolution, kur buvo antrasis vadas po d’Entrkasto. 1789 m. jis jau vadovavo laivui Rhône, o tais pačiais metais tapo Karinės jūrų akademijos nariu. 1790–1791 m. buvo laivo Patriote kapitonas – vieno iš d’Entrkasto vadovaujamos eskadros laivų.
1791 m. rugsėjį Kermadekas buvo paskirtas laivo Espérance kapitonu d’Entrecasteaux vadovaujamoje ekspedicijoje, kurios tikslas buvo surasti dingusius Žano Fransua de Laperūzo laivus. Jis prižiūrėjo pasirengimo darbus ir pasiruošimą dviem ekspedicijos laivams – savo vadovaujamam Espérance ir d’Entrecasteaux vadovaujamam Recherche.[2]
1791 m. rugsėjo 29 d., prieš ekspedicijos išvykimą iš Bresto, Kermadekas buvo paaukštintas kapitonu. Ekspedicija tyrinėjo Tasmaniją, Naująją Kaledoniją, Naująją Gvinėją ir Santa Kruso salas, tačiau Laperūzo ekspedicijos pėdsakų nerado. 1793 m. sausį ekspedicija sugrįžo į Tasmaniją, vėliau plaukė į Tongą ir Naująją Kaledoniją, kur Kermadekas 1793 m. gegužės 6 d. Baladės vietovėje mirė nuo tuberkuliozės. Jo palaikai buvo slapta palaidoti netoliese esančioje Pudiujė salelėje, siekiant apsaugoti juos nuo vietinių gyventojų.[3]
Palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jo garbei pavadintos Naujajai Zelandijai priklausančios Kermadeko salos. Jo vardas taip pat suteiktas Kermadeko loviui (Kermadec Trench), Kermandžio gyvenvietei ir upeliui Tasmanijoje[4], taip pat Hjuonvilio miestui, Hjuono slėniui, Hjuono upei Tasmanijoje, Hjuono pusiasaliui ir Hjuono įlankai Papua Naujojoje Gvinėjoje.
Kai kurie augalai taip pat pavadinti jo garbei, tarp jų – kermadekija (Kermadecia), auganti Naujojoje Kaledonijoje ir Kermadeko salų medis Metrosideros kermadecensis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lacour-Gayet, Georges (1910). La marine militaire de la France sous le règne de Louis XVI. Paris: Honoré Champion. p. 656.
- ↑ Dunmore, John (1992). Who's Who in Pacific Navigation. Melbourne University Press. pp. 140–141.
- ↑ Dunmore, John (1992). Who's Who in Pacific Navigation. Melbourne University Press. pp. 140–141.
- ↑ Nomen (1911-07-29). „Tasmanian Nomenclature: The Placenames of the Island“. Mercury. Nuoroda tikrinta 2025-07-09.