Pereiti prie turinio

Jaučio kraujas (spalva)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jaučio kraujo spalva
Tomo Mano memorialinio muziejaus Nidoje sienos padengtos jaučio kraujo spalvos dažais

Jaučio kraujas – tamsi raudonai ruda spalva.

Terminas gana dažnai naudojamas istoriniuose dokumentuose, senovės autoriai pateikdavo įvairias dažų gamybos receptūras. Būtinas šių raudonai rudų dažų komponentas – geležies (III) oksidas Fe2O3, gamtoje sutinkamas kaip hematito mineralas.

Spalva tikrai kiek primena jaučio kraują, bet jos gamyboje stambiųjų raguočių kraujas naudojamas nebuvo (raudonųjų kraujo kūnelių neužtektų spalvai suteikti, o ir dažas atmosferiniams poveikiams nebūtų atsparus). Šis gana paplitęs mitas atsirado, kai, ruošiant dažus, senovėje gyvūnų kraujas buvo naudojamas vietoje rišamosios medžiagos.

Spalva tradiciškai naudojama medienos apsaugai ir žiūrovo optiniam poveikiui sudaryti. Nuo seno buvo gana populiari dėl savo pigumo, užsakovai prašydavo ja padengti pastatų sienas ar grindis. Labai panaši yra Faliuno raudonoji spalva, pavadinimą įgavusi dėl panašumo į Faliuno miesto apylinkėse išgaunamą vario rūdą.

XIX a. viduryje Prancūzijoje buvo sumanyta jaučio kraujo dažus maišyti su medienos pjuvenomis ir, masę kiek padžiovinus, iš jos presuoti įvairius daiktus. Nauja medžiaga buvo pavadinta Bois Durci arba „pakietinta mediena“. Šiuolaikinės mineralinių pigmentų sintezavimo technologijos žymiai išplėtė iš geležies oksidų gaminamų dažų asortimentą.

Dabartiniais laikais jaučio kraujo spalva buvo itin madinga 2012–2013 m. sandūroje, ją buvo galima pastebėti audiniuose, aksesuaruose ir net lūpų dažuose.