Jaroslavas Potockis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jaroslavas Potockis
Potockiai
Herbas „Pilava“
Herbas „Pilava“
Tėvas Stanislovas Feliksas Potockis
Motina Žozefina Amalija Mnišek

Grafas Jaroslavas Stanislavovičius Potockis (17841838) – Rusijos imperijos kariuomenės generolas-majoras (1816 m.), nuo 1830 m. gofmaršalas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos magnatų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Karūnos artilerijos generolo ir Targovicos konfederacijos maršalo Stanislovo Felikso Potockio (1752–1805) antrasis sūnus nuo antros santuokos su Žozefina Amelija Mnišek (1754–1798).

Buvo mokytas namų sąlygomis. 1810 m. buvo paskirtas imperatoriaus rūmų kamerjunkeriu ir kelių susisiekimo inžinierių korpuso papulkininkiu, po to gyveno užsienyje.

1812 m. pabaigoje Jaroslavas Potockis grįžo į Rusiją ir po to buvo vienu iš kelių susisiekimo inžinierių korpuso vadovaujančių direktorių.

1813 m. gegužės 16 d. jis pulkininko laipsnyje perėjo į Rusijos karinę tarnybą. 1814 m. balandžio 4 d. buvo paskirtas imperatoriaus Aleksandro Pavlovičiaus fligeladjutantu.

1816 m. rugpjūčio 30 d. grafas Jaroslavas Potockis gavo generolo-majoro laipsnį. 1830 m. sausį buvo paskirtas imperatoriaus rūmų gofmaršalu.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs Mariją Rževuską (1786–?), Karūnos armijos generolo-majoro ir Karūnos lauko etmono Severino Rževuskio (1743–1811) ir Konstancijos Liubomirskos (1763–1840) dukterį. Santuokoje gimė du sūnūs, kurių palikuonys dabar gyvena JAV ir Krokuvoje. (Tai vieninteliai Stanislovo linijos tęsėjai).

Ordinai ir apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Švento Joano Jerusalimo ordinas
  • Švento Vladimiro 3-iojo laipsnio ordinas (1812)
  • Šventos Anos 1-ojo laipsnio ordinas (1831)
  • Prūsijos ordinas „Pour le Mérite“ (1814)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • В. И. Федорченко «Свита Российских императоров». Книга 2. Стр. 199–200. Москва. 2005.
  • А. В. Кибовский «Сабир де Рибас. Атрибуция портрета генерал-майора Корпуса инженеров путей сообщения И. И. Сабира». Журнал «Старый цейхгауз». № 40-41. Москва. 2011.