Japonijos turto kainų burbulas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Japonijos turto kainų burbulas buvo ekonominis burbulas pūtęsis nuo 1986 m. iki 1991 m. kurio metu nekilnojamo turto bei akcijų kainos smarkiai kilo. Ši Japonijos ekonomikos griūtis nebuvo staigus sprogimas, o greičiau laipsniškas ilgo laikotarpio nuosmukis, kuris baigėsi 2003 metų pabaigoje, kuomet vertybynių popierių kainos pasiekė dugną. Vėliau įsisiūbavus pasaulinei krizei 2008 metais Japonijos biržų akcijos palietė dar žemesnę ribą. Dėl šių priežasčių 1990 - 2000 metų laikotarpis Japonijos istorijoje ekonomistų yra vadinamas prarastu dešimtmečiu.

Japonijos NT rinkos burbulas[taisyti | redaguoti kodą]

Japonijos nekilnojamo turto kainų burbulo nesustabdomas pūtimasis truko 7-8 metus, tačiau šio burbulo sprogimo pasekmės jautėsi daugiau nei 15 metų. Šis kainų burbulas yra vienas žymiausių ekonominių burbulų pasaulio finansų istorijoje. Didžiausi nekilnojamo turto kainų pokyčiai buvo stebimi Japonijos sostinėje Tokijuje. Dirbtinai sukeltos kainos po burbulo sprogimo krito dešimtimis kartų.

Japonijoje nekilnojamo turto kainų kilimas sutapo su analogišku kainų pokyčiu vertybinių popierių rinkoje bei bendru ekonomikos kilimu. Tačiau stabtelėjus ekonomikos kilimui, nekilnojamo turto rinka bei vertybinių popierių birža pradėjo strimgalviais ristis žemyn. Visas NT (tiek komercinės paskirties, tiek gyvenamasis būstas) buvo pervertintas tokiu laipsniu, kad kritimo nebegalėjo sustabdyti jokie fundamentalūs ekonominiai rodikliai ar rinkos dalyvių lūkesčiai.