Japonijos ekspedicija į Antarktidą

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ekspedicijos naudotas Kainan maru laivas.
Ekspedicijos vadovas Nobu Širasė.

Japonijos ekspedicija į Antarktidą (jap. 日本の南極観測 = Nippon no nankyoku kansoku) buvo 1910–1912 metais į Antarktidą išsiųsta ekspedicija, plaukusi Kainan maru (jap. 開南丸) laivu ir vadovaujama leitenanto Nobu Širasės. Ekspedicija siekė išsilaipinti Roso jūros rytinėje pakrantėje ir pasiekti pietų ašigalį, tačiau pastarojo tikslo galiausiai neįgyvendino.

Pasiruošimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasiruošimas išvykimui nesisekė sklandžiai, nes užtruko tinkamo laivo paieškos, radus mažesnį nei tikėtasi reikėjo iš naujo perplanuoti kelionės strategiją. Be to, Japonijos vyriausybė atsisakė remti ekspediciją, todėl ji buvo finansuojama išskirtinai privačių asmenų lėšomis.

Eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis bandymas pasiekti Antarktidą vyko 1911 m. pradžioje, tačiau ledkalniams apgadinus laivą teko apsisukti atgal ir gegužės 1 d. sugrįžti į Sidnėjaus uostą. 1911 m. lapkričio 19 d. vėl buvo išplaukta į pietus. Pavykus praplaukti pro ledą, 1912 m. sausio 16 d. buvo išsilaipinta Banginių įlankoje, kur tuo metu taip pat sugrįžtančio Roaldo Amundseno laukė norvegų laivas Fram. Dalis ekspedicijos su kinkomų šunų traukiamomis rogėmis patraukė į žemyno gilumą ir nukeliavę beveik 250 km grįžo atgal, o kita grupės dalis liko laive ir išžvalgė pakrantę.

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors ekspedicija taip ir nepasiekė tikslo pasiekti pietų ašigalį, jos nariai išžvalgė dalį Antarktidos ir į Japoniją pargabeno rastų uolienų pavyzdžių. Leitenanto Nobu Širasės iniciatyva išžvalgyta teritorija buvo paskelbta priklausanti Japonijai ir pavadinta Jamato Jukihara vardu (jap. 大和雪原 = Yamato Yukihara).

Ekspedicija baigėsi Kainan maru prisišvartavus Tokijo įlankoje 1912 m. birželio 20 d.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Beau Riffenburgh. Encyclopedia of the Antarctic. Taylor & Francis, 2007, p. 561-2