Japoniški kreipiniai (titulai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Japoniški pagerbiniai – Japonijoje po asmens vardo naudojami pagarbą išreiškiantys žodžiai.

Dažniausiai naudojamas san, kuris atitinka žodžius ponia, panelė, ponas, ponaitis. Taigi į ponią Tanaką Japonijoje kreipiamasi junginiu „Tanaka – san“. Kiti paplitę pagerbiniai yra sama, sensei, kun ir čan. Visi šie pagerbiniai paprastai nepridedami kalbant apie save patį.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Japonijoje taisyklingas pagerbinių naudojimas yra laikomas labai svarbiu. Daugumoje situacijų pagerbinio praleidimas, kreipiantis į asmenį, yra laikomas prastų manierų ženklu.

Nors pagerbiniai po vardo naudojami beveik visada, yra keletas išimčių. Jie dažniausiai nereikalingi, kai kalbama apie šeimos ar grupės, kuriai priklauso kalbantysis, narį su pašaliniu žmogumi. Bendraudami tarpusavyje grupės (pvz., įmonės darbuotojų) nariai naudoja kurį nors pagerbinį (paprastai san). Vis dėlto, kalbėdami su žmonėmis nepriklausančiais grupei, jie neprideda pagerbinio kalbėdami apie vienas kitą. Tai tinka net kalbant apie vadovus. Pavyzdžiui, sekretorius kreipsis į kompanijos prezidentą naudodamas pagerbinį sama arba šačō, tačiau, minėdamas prezidentą Maeda pašaliniams, jį vadins tiesiog Maeda (be jokio titulo). Taip pat pagerbiniai dažnai nenaudojami kalbant apie istorines asmenybes. Tiesa, tokiu atveju, kartais naudojami kariniai ar apdovanojimų titulai.

Dažniausiai naudojami pagerbiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

San[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

San – dažniausiai pasitaikantis pagerbinys, naudojamas tuomet, kai adresato statusas neatitinka nei vieno iš žemiau minimų.

San dažnai verčiamas į ponia, panelė, ponas, ponaitis ir pan. Šis pagerbinys gali būti pridedamas ne tik prie vardų, bet ir prie profesijos. Pvz., į mėsininką galima kreiptis „nikuja – san“ – „pone mėsininke“, o į knygų pardavėją – honja – san – „pone knygų pardavėjau“.

San gali būti naudojamas kalbant apie įmones. Pvz., biurai ar parduotuvės priklausančios kompanijai „Kodžima Denki“ panašių kompanijų gali būti vadinami Kodžima Denki – san. Tokius pavadinimus galima išvysti smulkiuose žemėlapiuose, telefonų knygose ar vizitinėse kortelėse Japonijoje.

San kartais pritaikomas ir kai kurioms maisto rūšims ar gyvūnams. Pvz., žuvis naudojama maisto gamybai gali būti pavadinta sakana – san, o triušis – usagi – san.

Pastaba: han yra san atitikmuo Kioto ir, daug dažniau, Kansai dialekte.

Kun[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kun yra neoficialius bei intymus pagerbinys, paprastai naudojamas kreipiantis į vyrus. Tokį pagerbinį prie vardo prideda vyresnieji, kreipdamiesi į jaunesniuosius ar pavaldinius (nebūtinai jaunesnius amžiumi), panašaus amžiaus vyrai, kalbėdami tarpusavyje, ir visi, kas kreipiasi į berniuką. Verslo situacijose į moterį (ypač jauną) vyresnieji vadovai (vyrai) taip pat gali kreiptis pagerbiniu kun. Kartais „kun“ naudojamas ir kalbant apie naminius gyvūnus (patinus).

Pedagogai į mokinius (berniukus) paprastai kreipiasi pridėdami kun, tuo tarpu į mergaites kreipiamasi san arba čan. Kun nenaudojimas, kalbant apie berniukus, laikomas nemandagumu. Tiesa, kun tradiciškai nepridedamas kreipiantis į savo sūnų (nebent kun yra mažybinio vardo dalis: Akira – kun–Akkun) ar apie jį kalbant kitiems.

Japonijos parlamente pirmininkaujantis asmuo į parlamento narius kreipiasi pagerbiniu kun.

Čan[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čan yra pagerbinys, naudojamas kalbant apie vaikus, gyvūnus ir žmones, kuriuos kalbantysis pažįsta nuo vaikystės. Kreipiantis į suaugusįjį, kurio kalbantysis nepažįsta nuo vaikystės, čan naudojamas tik esant labai artimiems santykiams (dažniau tinka moteriai, nei vyrui). Beje, čan pridėjimas prie pakeisto vardo kamieno reikalauja artimesnių santykių nei pridėjimas prie pilnos vardo formos.

Čan taip pat gali būti pridedamas prie įžymybių vardų, taip išreiškiant susižavėjimą. Pvz., Arnoldas Švarcnegeris Japonijoje įgijo pravardę Šuva čan.

Tradiciškai jokie pagerbiniai prie savo paties vardo nepridedami, kai kurios jaunos moterys įgyja įprotį kalbėti apie save trečiu asmeniu pridėdamos čan. Pvz., jauna moteris vardu Maki gali save vadinti Maki – čan. Čan taip pat taikomas naminiams gyvūnams kreipiantis į juos ar kalbant su mažu vaiku.

Čan turi keletą retų variantų, pvz., čin ir tan.

Japonų žiniasklaida naudoja čan kalbant apie pradinės mokyklos mokinius bei pagrindinės mokyklos mergaites.

Senpai ir kōhai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagerbinį senpai naudoja mokiniai, kreipdamiesi į vyresnius už save mokinius. Taip pat naudojamas bet kokioje akademinėje aplinkoje, sporto klubuose bei verslo situacijose, minint viršesnį už save.

Kōhai yra atvirkščias senpai. Jis naudojamas kreiptis į jaunesniuosius. Vis dėlto, tam tikrais atvejais tiesioginis kreipimasis į ką nors kōhai gali būti palaikytas įžeidimu ar perdėtu globėjiškumu.

Sensei[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sensei (kilęs iš bendrinės kinų kalbos xiān shēng 'ponas') yra naudojamas kreiptis į mokytojus, specialistus (pvz., gydytojus, advokatus), politikus ir kitus autoritetingus asmenis. Šiuo titulu išreiškiama pagarba asmeniui, pasiekusiam aukštą lygį savo specializacijoje. Pvz., japoniškos manga‘os mėgėjai į manga’os meistrus kreipiasi prie vardo pridėdami titulą sensei (manga‘os meistras Rumiko Takahaši gerbėjų yra vadinamas Takahaši sensei). Sensei naudojamas ir rašytojų, muzikantų, aktorių ir t. t. gerbėjų. Tai taip pat įprastas Japonijos kovų menų instruktoriaus titulas.

Sensei gali būti naudojamas ir verslo, politikos ir religijos lyderių pasekėjų, pataikaujant vadovui. Japonai taip pat naudoja šį pagerbinį, norėdami pajuokti perdėtą kai kurių lyderių liaupsinimą ar pabrėžti asmenų, leidžiančių kreiptis į juos su titulu sensei, didybės maniją.

Sama[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sama yra oficialesnė san versija. Šis pagerbinys paprastai pridedamas kreipiantis į daug aukštesnės padėties asmenis ir komerciniuose bei verslo susitikimuose kreipiantis į klientus. Taip pat naudojamas kalbant apie asmenis ar daiktus, kuriems kalbantysis nori išreikšti pagarbą (pvz., okiaku – sama 'klientas' ar Tateiši – sama (akmuo Japonijoje laikomas dievybe)). Be to, Japonijos krikščionys melsdamiesi į Dievą kreipiasi Kami – sama. Sama galima pridėti ir prie herojų, turinčių ypatingų talentų ar laikomų ypač žaviais, vardų. Dar šis titulas gali išreikšti aroganciją. Kalbėjimas apie save patį pridedant sama laikomas didelio egoizmo ženklu.

Sama pridedamas prie adresato vardo ant pašto siuntinių ir laiškų bei dažnai matomas dalykiniuose elektroniniuose laiškuose.

Verta paminėti, kad sama gali priklausyti tokioms frazėms kaip o – mačidō sama (atleiskite, kad priverčiau laukti), o – tsukare sama (užuojautos žmogui, sunkiai ir ilgai dirbusiam, išraiška) ir go – kuro sama (darbo pripažinimo išraiška), nors rašoma taip pat, etimologiškai ir semantiškai ši frazė skiriasi nuo sama, naudojamos pagerbiniuose.

Taip pat kaip sama yra san versija, čama yra čan versija, paprastai naudojama vyresnių žmonių.

Ši[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ši naudojamas oficialiuose tekstuose ir kartais oficialiuose pasisakymuose, kalbant apie asmenį, su kuriuo kalbantysis niekada nebuvo asmeniškai susipažinęs. Dažnai šį titulą vartoja diktoriai. Vieną kartą paminėjus asmens vardą su titulu ši, vėliau vardo galima nebeminėti (kreiptis tiesiog ši) iki tol, kol kalbama tik apie vieną asmenį.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]