Janina Lukšėnienė
| Janina Lukšėnienė | |
|---|---|
| Gimė | 1944 m. sausio 29 d. Ukmergėje |
| Veikla | Lietuvos restauratorė, chemikė. |
Janina Lukšėnienė (g. 1944 m. sausio 29 d. Ukmergėje) – Lietuvos restauratorė, chemikė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1965 m. baigė chemiją Vilniaus universitete. 1994-1995 m. stažavo Amsterdamo konservavimo akademijoje.
Nuo 1969 m. dirba Lietuvos dailės muziejus: 1983-1994 m. Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, nuo 1994 m. P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro vedėja, Mokslinių tyrimų skyriaus vadovė. Nuo 1987 m. Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) narė, 1994-1999 m. m. IC0 M Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė. 2000 m. restauravimo technologijų ekspertė.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parengė tekstilės, popieriaus, geležies dirbinių, archeologinio gintaro restauravimo ir konservavimo metodikas. Bendradarbiavo sudarant Baltijos šalių restauruotų kūrinių parodų katalogus. Leidinio „Lietuvos muziejai. Vadovas“ (1996 m.) viena sudarytojų (su L. M. Meškelevičiene). Lietuvoje ir užsienyje paskelbė daugiau kaip 30 straipsnių konservavimo ir restauravimo klausimais.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Balys Pakštas. Janina Lukšėnienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 689 psl.