Pereiti prie turinio

Jane Goodall

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džeinė Gudal
angl. Jane Goodall
Gimė 1934 m. balandžio 3 d. (90 metų)
Londonas, Anglija
Gyven. vieta Jungtinė karalystė
Pilietybė Anglijos
Sritis primatologija
Alma mater Niuhemo koledžas
Darvino koledžas
Žinomas (-a) už šimpanzių stebėjimas ir studijos, gamtos apsauga, gyvūnų gerovė
Žymūs apdovanojimai

Kioto premija (1990 m.),
Habardo medalis (1995 m.),
Tailerio premija už aplinkosauginius pasiekimus (1997 m.),
Britų imperijos ordinas (2004 m.),
Templtono premija (2021 m.)[1]

Dama Valeri Džeinė Moris Gudal (angl. Dame Valerie Jane Morris-Goodall, g. 1934 m. balandžio 3 d.) – anglų primatologė ir antropologė. Ji praleido 60 m. tyrinėdama laukinių šimpanzių elgesį ir yra laikoma kompetentingiausia pasaulyje šimpanzių eksperte bei viena iš trijų Leakey angelų (kartu su Diana Fosi ir Birute Galdikas).[1]

Gimė Hampstedo kvartale Londone (JK), verslininko ir rašytojos šeimoje.[2][3] Bendradarbiaudama su paleontologu ir antropologu L. S. B. Lykiu Džeinė 1960 m. įkūrė stovyklą Gombe Strymo rezervate Tanzanijoje (dabar nacionalinis parkas), kad galėtų stebėti šimpanzių elgesį.[1]

Džeinė Gudal yra savo vardo instituto ir programos „Šaknys ir ūgliai“ (angl. Roots & Shoots) įkūrėja ir daug dirbo gyvūnų apsaugos ir gerovės klausimais. Nuo 2022 m. ji yra Nežmoginių gyvūnų teisių projekto valdybos narė.[4] 2002 m. balandžio mėn. tapo Jungtinių Tautų taikos pasiuntine, yra Pasaulio ateities tarybos garbės narė.

Gudal yra vegetarė, tokią mitybą pasirinkusi dėl etinių, aplinkosaugos ir sveikatos priežasčių. Šia tematika 2009 m. išleido knygą „Vidinis ūkio gyvūnų gyvenimas“ (angl. The Inner World of Farm Animals), o 2021 m. parašė kulinarinę knygą „Valgyk mažiau mėsos“ (angl. Eat Less Mear).[5] Džein Gudal yra nemažai rašiusi ir pasisakiusi klimato kaitos poveikio nykstančioms rūšims, įskaitant šimpanzes, klausimu. Gudal fondas bendradarbiavo su NASA miškų nykimą rodančioms palydovinėms nuotraukoms gauti ir šviesti vietinius apie miškų nykimo poveikį šimpanzėms ir vietinėms Vakarų Afrikos bendruomenėms.

Už aplinkosaugos ir humanitarinę veiklą yra pelniusi nemažai aukščiausio lygio apdovanojimų, iš kurių prestižiškiausi Kioto premija (1990 m.), Tailerio premija (1997 m.), Templtono premija (2021 m.).[1]

2017 m. apie Džeinės Gudal gyvenimą ir kūrybą sukurtas dokumentinis filmas.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra parašiusi daug mokslinių publikacijų ir 1969–2021 m. išleidusi 16 knygų bei 11 knygų vaikams. Tarp žymiausių knygų – „Mano draugai laukinės šimpanzės“ (angl. My Friends the Wild Chimpanzees, 1969 m.), „Žmogaus šešėlyje“ (angl. In the Shadow of Man, 1971 m.), „Gombės šimpanzės: elgesio modeliai“ (angl. The Chimpanzees of Gombe: Patterns of Behavior, 1986 m.), „Afrika mano kraujuje“ (angl. Africa in My Blood, 2000 m.) 2021 m. kartu su Douglasu Abramsu ir Geil Hudson išleista „Vilties knyga“ (angl. The Book of Hope) 2022 m. buvo išversta į lietuvių kalbą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Jane Goodall (VLE)
  2. England & Wales, Civil Registration Death Index, 1916–2007.
  3. 1911 England Census
  4. „Jane Goodall, Board Member“. Nežmoginių gyvūnų teisių projekto valdyba. Nuoroda tikrinta 2022-11-13.
  5. Gwinn, Alison (2021-03-16). „Jane Goodall Shares Recipes, and a Mission“. AARP. Nuoroda tikrinta 2022-06-17. „A longtime vegetarian and now vegan, Goodall“

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo