Janas Kristupas Tarnovskis
| Janas Kristupas Tarnovskis | |
|---|---|
| |
| Tarnovskiai | |
| |
| Tarnovskių herbas | |
| Gimė | 1536/1537 m. |
| Mirė | 1567 m. balandžio 1 d. |
| Tėvas | Jonas Tarnovskis |
| Motina | Sofija Šydllovecka |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Odrovonž |
 Vikiteka |
Janas Kristupas Tarnovskis |
Grafas Janas Kristupas Tarnovskis (1536/1537 – 1567 m. balandžio 1 d.), karaliaus sekretorius (1554), Vojnicos kaštelionas (1557–1567) ir Sandomiro seniūnas. Paskutinis Tarnovskių giminės Tarnuvo linijos atstovas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lenkijos magnatų Tarnovskių giminės atstovas, herbo „Leliva“ savininkas. Karūnos didžiojo etmono ir Krokuvos kašteliono Jano Amor Tarnovskio (1488–1561) sūnus nuo antros santuokos su Sofija Šydlovecka (1513–1551).
Užėmė pareigas: karaliaus sekretorius (1554) ir Vojnicos kaštelionas (1557), Sandomiro, Stryjsko ir Dolinos seniūnas.
Jam priklausė miestai: Tarnuvas, Pševorskas, kaimai: Tarnavecas, Kremena, Kurilovka, Veviurka, Roznovas, Staroje Selo, Rusios vaivadijoje. Išplėtė senąją pilį Ternopolyje.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1555 metais vedė Sofiją Odrovonž (apie 1540–1580), Podolės ir Rusios vaivados Stanislavo Odrovanžo (apie 1509–1545) ir kunigaikštytės Anos Mazoveckos dukterį. Vedybų dėka gavo valdyti Satanovo ir Jaroslavo miestus. Santuoka buvo bevaikė.
Po vyro mirties Sofija ištekėjo už Sandomiro vaivados Jano Kostkos (1529–1581).
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stanisław Orzechowski. Żywot i śmierć Jana Tarnowskiego (written 1561), Franciszek Bohomolec ed., Radom 1830. p. 62-100.