Jan Porcellis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Janas Porcelis (ol. Jan Porcellis , apie 1584 m., Gentas – 1632 m., Zutervaudė) – XVII a. pr. Nyderlandų tapytojas, vienas iš ankstyviausiai žinomų dailininkų, kurie specializavosi jūrinio peizažo žanre. Vilhelmas fon Bodė (1845–1929) pavadino jį savarankiško jūrinio peizažo žanro olandų dailėje pradininku.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Janas Porcelis gimė apie 1584 m. Gente. Jo tėvas Janas buvo laivo kapitonas. Šeima paliko Flandriją ir persikėlė į Olandiją dėl ispanų persekiojimo. 1605 m. Janas Porcelis gyveno Roterdame, kur tais metais dokumentuotos jo vedybos. Janas Porcelis tikriausiai pradėjo karjerą kaip grafikas, knygų apie laivus ir žemėlapių iliustruotojas. 1615–1620 m. gyveno Antverpene po bankroto Roterdame. 1617 m. Janas Porcelis registruotas vietos tapytojų gildijoje. Nuo 1620 m. gyveno šiaurinėje Nyderlandų dalyje: Harleme (1622), Amsterdame (1624), Vorburge (1626). Harleme tikriausiai mokėsi pas peizažistą Hendrick Vroom (apie 1563−1640), nors tai mažai tikėtina.

Janas Porcelis įnešė savų naujoviškų stilistikos bruožų į Nyderlandų jūrinio peizažo vaizdavimą. Jo peizažai buvo paremti beveik monochromatiniais pilkais ir mėlynais tonais, labai skirtingi nuo spalvingų Hendrick Vroom peizažų. Pirmieji tokio pobūdžio Porcelio kūriniai datuojami nuo apie 1624 m. Per savo gyvenimą Porcelis kelis kartus lankėsi Londone. Mirė 1634 m. Zutervaudėje. Ankstyviausi Jano Porcelio išlikę darbai datuojami nuo 1620 m. Jo išlikusią kūrybą sudaro apie 50 paveikslų. Janas Porcelis įtakojo Simon de Vlieger ir Jan van de Cappelle. Jo darbus rinko Rembrantas. Jano Porcelio sūnus Julius Porcelis tapo tapytoju-marinistu ir pratęsė tėvo tapybos tradiciją.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. John Walsh, Jr. The Dutch marine painters Jan and Julius Porcellis. The Burlington Magazine, Vol. 116, No. 860, Nov., 1974. p.653