Jadwiga Golcz

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jadvyga Golč
Gimė 1865 m. rugpjūčio 13 d.
Gradovas, Lenkija
Mirė 1936 m. (~71 metai)
Varšuva
Tėvas Jonas Golč
Motina Teofilė Eichstaedt
Veikla fotografė

Jadvyga Golč (lenk. Jadwiga Golcz; 1865 m. rugpjūčio 13 d. Gradove, Lenkija – 1936 m. Varšuvoje) – Lenkijos fotografė, fotografijos populiarintoja, vienos pirmųjų fotografijos mokyklų moterims steigėjų, viena iš Varšuvos Fotografų palaikymo kasos bei Varšuvos Fotografijos draugijos įkūrėjų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė turtingų žemvaldžių šeimoje. Mirus tėvui, motina su vaikais persikėlė gyventi į Varšuvą. J. Golcz mokėsi Jadvygos Sikorskos (Jadwiga Sikorska, 1846–1927) pensionate, piešimo ir tapybos mokėsi pas Voicechą Gersoną. Šeimos draugas, garsus to meto Varšuvos fotografas Edvardas Tročevskis (Edward Troczewski, †1910) merginą sudomino fotografija. Jo rekomenduota trejetą metų fotografijos mokėsi pas garsiausius to meto fotografus Vienoje ir Paryžiuje. Berlyne dirbo vadovaujama žymaus portretisto Nikola Peršeido (Nicola Perscheid, 1864–1930)[1].

Sugrįžusi į Varšuvą dirbo nacionalinėje meno galerijoje „Zachęta“, perfotografuodavo meno kūrinius. Neturėdama nuosavos fotoateljė pasiprašė į Edvardo Tročevskio „Teatro fotografijos“ (Fotografja Tearów) dirbtuves, esančias Tarnovskių (Tarnowskie) rūmuose Krokuvos priemiesčio g. 42.

Apie 1894–1897 m. Jadvyga iš E. Tročevskio išpirko jo fotoateljė ir pervadino savo vardo meno fotografijos įmone. Nuosava fotoateljė buvo priemonė Jadvygos svajonei įgyvendinti – fotografijos mokyti moteris. Pas ją kasmet nemokamai praktikavosi po keletą merginų.

Fotografijos įmonė „Golcz i Szalay“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1895 m. rugpjūčio 30 d. kartu su fotografu, fotografijos teoretiku Stanislovu Šalajum (Stanisław Szalay, 1867–1920), Marijos Kiuri 1867–1934) sesers Elenos Sklodkovskos (1866–1961) vyru, įkūrė įmonę „Golcz i Szalay“, prekiaujančią fotografijos priemonėmis. 1897 m. pavasarį šią įmonę perėmė J. Golč[2].

J. Golč ateljė garsėjo modernumu, čia lankėsi aristokratai, rašytojai, kūrėjai: rašytojas Boleslovas Prusas (1847–1912), rašytoja Helena Mnišek (1878–1943), pianistas, politikas Ignacas Paderevskis (1860–1941), dailininkai Voicechas Gersonas (1831–1901), Ferdinandas Ruščicas (1870–1936) ir daugelis kitų. Tuo metu Jadvygos fotoateljė lankėsi ir pirmoji Lietuvos moteris fotografė Paulina Mongirdaitė (1865–1924), kuri, atvykusi į Lenkiją, apsistodavo pas savo seserį Zofiją Valickienę (1860–1912) gyvenusią toje pačioje Krokuvos priemiesčio gatvėje nr. 50.

J. Golč fotoateljė buvo vienintelė vieta Varšuvoje, kur pirmieji fotografijos meistrai susitikdavo, keisdavosi naujienomis. Kiekvienam, klausiančiam patarimo, Jadvyga kantriai aiškino technikos parametrų principus, apšvietimo pasirinkimą, dalijosi įvairiomis fotografijos gudrybėmis. Šioje fotoateljė galima buvo ne tik nusifotografuoti, bet ir įsigyti aukštos klasės naujausių fotografijos priemonių, pavyzdžiui, jau 1899 m. iš užsienio buvo parsiųsta spalvotų nuotraukų gaminimo technika, prekiaujama kinematografais.

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fotografė aktyviai dalyvavo socialiniame gyvenime: 1897 m., Siamo karaliaus Chulalongkorno vizito Varšuvoje metu, jam išeinant iš Jano Styko (Jan Styka, 1858–1925) „Golgotos“ panoramos, Jadvyga Golč su savo seserimi senatoriene Halina Marijona Teofile Rembielinska (Halina Marianna Teofila Rembielińska, 1867–1936) garbingam svečiui bei jį lydinčiam Varšuvos generalgubernatoriui įteikė dovanų po nuotraukų albumą su įamžintais J. Styko darbais[3].

1899 m. fotografė kartu su E. Tročevskiu ir St. Šalajum įkūrė Fotografų palaikymo kasą (Kasa Przezorności i Pomocy dla Fotografów).

1901 m. J. Golč buvo viena iš Varšuvos Fotografijos draugijos (Towarzystwo Fotograficzne Warszawskie) įkūrėjų[4]. Dvejus metus draugija rinkosi Jadvygos ateljė patalpose[5].

1903 m. J. Golč buvo išrinkta į dirbančių moterų Kasos savipagalbos komitetą.

1905 m. pakviesta į savaitraščio „Sportas“ paskelbto merginų fotografijų konkurso vertinimo komisiją[6].

Leidybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ji buvo viena pirmųjų moterų, kuri spaudoje „Tygodnik Ilustrowany“ (Iliustruotas savaitraštis), „Biesiada Literacka“ (Literatūrinė puota), „Wędrowiec“ (Klajoklis) publikavo teatro, renginių, kraštovaizdžio nuotraukas.

J. Golč buvo ne tik fotografė, bet ir leidėja: 1898–1900 m. savo jėgomis leido pirmąjį mėnraštį, skirtą fotografijai „Światło“ (Šviesa), kuriame buvo aprašomi naujausi mokslo ir technikos atradimai fotografijos srityje, pateikiami patarimai fotografams, atsakoma į skaitytojų klausimus.

Apie 1894–1897 m. išleido E. Tročevskio Varšuvos architektūros vaizdų albumą „Vues de Varsovie“.

1899 m. Jadvyga Golč finansavo vieno geriausių to meto pasaulio vadovėlių – Džuzepės Pizigelio (Giuseppe Pizzighell) „Fotografijos įvado“ leidybą, kurį išversti įkalbėjo Vladislovą Sklodkovskį (Władysław Skłodowski), Marijos Kiuri tėvą ir jo žentą Stanislovą Šalajų[7].

1900 m. jos įtakotas žurnalas „Tygodnik Ilustrowany“ šalia kultūros, politikos, meno, muzikos, literatūros, teatro naujienų ėmė spausdinti ir fotografijos naujienas[8].

1901 m. „Firmos „Jaddvyga Golč“ leidykla ir fotografija Varšuvoje“ išleido albumą „Bitwa pod piramidami“ (Mūšis prie piramidžių) su Voiciecho Kosako (Wojciecha Kossaka) ir Mykolo Vyviurskio (Michała Wywiórskiego) darbų fotografijomis.

1904 m. fotografė įtakojo populiaraus, šiomis dienomis vis dar gyvuojančio žurnalo „Pregląd historyczny“ (Istorinė apžvalga) atsiradimą[9].

1905 m. šešiais sąsiuviniais išleido Varšuvoje vykusios dailės parodos albumą „Album Wystawy Maryańskiej w Warszawie“[10].

1907 m. į leidinio „Pamiątek polskich na obczyźnie“ (Lenkiška atmintis tremtyje) mecenatus užsirašė ir Jadvyga Golč[11].

Fotografijų konkursas ir paroda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1900 m., norėdama populiarinti fotografiją, savaitraštyje „Tygodnik Ilustrowany“ J. Golcz paskelbė pirmąjį Varšuvoje profesionalių ir mėgėjiškų fotografijų konkursą. Konkurso taisyklės reikalavo, kad nuotraukos atspindėtų Lenkijos gyvenimą, kraštovaizdį, charakteringas scenas. Draudžiamas bet koks retušavimas, išskyrus dėmelių pašalinimą ar debesų kopijavimą. Numatyti apdovanojimai: 1) Fotoaparatas, kainuojantis 75 rublius, 2) Fotoaparatas, kainuojantis 50 rublių, 3) Fotografijos priemonės už 25 rublius[12].

Konkursas turėjo pasibaigti rugsėjo 1 d., tačiau buvo pratęstas iki gruodžio 10 d.[13]. 1901 m. rugsėjo 21 – spalio 20 d. iš konkursui atsiųstų darbų buvo suorganizuota pirmoji meninių fotografijų bei foto ir kinematografijos[14] įrangos parodą Varšuvos Rotušėje, kurią aplankė 30 tūkst. lankytojų, nors įėjimas kainavo 25 kapeikas[15].

Parodoje fotografų darbai buvo pateikti be autorių pavardžių, kad komisija galėtų vertinti nešališkai. Aukso, sidabro ir bronzos medaliais apdovanojimai buvo skirti net penkioms sritims: mokslo, fotoaparatų ir fotografijos priemonių kūrimo, fotografų profesionalų, fotografų mėgėjų, foto-mechaninės reprodukcijos. Fotografų profesionalų srityje aukso medaliais buvo nominuoti: J. Golč (už portretus), St. Trzcinskis (už Čenstachavos vienuolyno vaizdus), J. Miečkovskis (už portretus dirbtinėje šviesoje)[16].

Paroda buvo įspūdinga. Nors ji turėjo pasibaigti spalio 8 d., jos laikas buvo pratęstas du kartus, o trečią kartą dar savaitei laiką pratęsė Varšuvos generalgubernatorius[17]. Joje buvo demonstruojama įvairiausia foto ir vaizdo technika, naujausi atradimai, nuotraukose užfiksuoti ne tik portretai ar kraštovaizdis, bei ir mėnulio, mikroskopinė, povandeninė fotografija, nuotraukos, atliktos rentgeno būdu[18].

J. Golcz parodai pateikė tris Lumiere fotografijas, sukurtas jų atrastu trijų stiklų ir filtrų būdu. Didžiausią pasisekimą turėjo rentgeno spindulių demonstravimas bei J. Golcz kinematografas, kuriuo kiekvieną popietę transliuodavo įvairius filmus (buvo net laidos, skirtos vaikams[19]).

Fotografijos mokykla moterims[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausia J. Golcz svajonė buvo įkurti fotografijos mokyklą moterims. Šiai svajonei įgyvendinti paaukojo visas savo jėgas ir santaupas. Mokykla įsikūrė apie 1906 m. Varšuvoje, Foksal g. 15. Nuo 1908 m. mokykla veikė Didžiojo teatro patalpose. Kadangi tuo laikotarpiu į moteris, steigiančias organizacijas, buvo žiūrima nepalankiai, pagalbon pasikvietė kunigą, fotografą Vladimirą Kirchnerį (Włodzimierz Kirchner, 1875–1970), kuris oficialiai Varšuvos aplinkai buvo pristatomas mokyklos steigėju. V. Kirchnerio nuotraukas J. Golč kritikavo, tačiau įžvelgė jame fotografo talentą.

Deja, Vladimiras buvo nevykęs pedagogas ir verslininkas: dėl jo nekompetentingų sprendimų Jadvyga neteko viso turto, pardavė vasaros vilą bei fotografijos ateljė, o 1910 m. atsitraukė nuo mokyklos veiklos. 1913 m. mokykla uždaryta, tačiau, kad ir per trumpą gyvavimo laiką, ji paruošė kelias dešimtis naujų fotografų, daugiausia moterų.

Gyvenimo pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fotografijos ateljė J. Golč pardavė bendradarbiams fotografams Vitoldui Dembinskiui (Witold Dębiński) ir Anatolijui Maslovskiui (Anatoliusz Masłowski), kurie savo signatūroje įrašydavo „Fot. W. Dębiński i A. Masłowski dawniej J. Golcz hotel Bristol Warszawa“ (Fot. V. Dembinskis ir A. Maslovskis, seniau J. Golč, viešbutis Bristol, Varšuva).

Jadvyga Golč pasitraukė iš visuomenės gyvenimo, apytiksliai 1930 m. apsigyveno Varšuvoje, Bratska g. 10, kur 1936 m. mirė vieniša ir visų pamiršta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ GĘBAROWSKA, Katarzyna. Jadwiga Golcz (1866–1936) – zapomniana popularyzatorka i krytyczka fotografii przełomu XIX i XX wieku, 2019, p. 96
  2. ↑ Gazeta Handlowa, 1897, Nr. 79, p. 3
  3. ↑ Sjam w Warszawie. Kurier Warszawski, 1897, Nr. 181, p. 1
  4. ↑ WOJDYNO, Władysław. Otwarcie nowego lokalu tow. fotogr. warszawskiego. Fotograf warszawski, 1905, nr. 6, p. 82
  5. ↑ Z Towarzystw Fotograficznych. Fotograf warszawski, 1905, nr. 8, p. 128
  6. ↑ Konkurs fotograficzny dla pań, ogłoszony przez tygodnik „Sport“. Fotograf warszawski, 1905, nr. 4, p. 63
  7. ↑ PŁAŻEWSKI, Ignacy. Dzieje polskiej fotografii 1839–1939. 2011, p. 133
  8. ↑ Tygodnik Illustrowany, 1900, Nr. 23, p. 53
  9. ↑ Szanownej Redakcyi… Biblioteka narodowa, DŻS XVIIB 4
  10. ↑ Album Wystawy Maryańskiej w Warszawie w roku 1905: Z. 1-6. Wydawnictwo Jadwigi Golcz, 1905
  11. ↑ Pamiątki Polskie na Obczyźnie. Warszawa, 1907, p. 3
  12. ↑ Konkurs artystyczno-fotograficzny. Tygodnik illustrowany, 1900, Nr. 11, p. 217
  13. ↑ Konkurs fotograficzny firmy J. Golcz. Tygodnik illustrowany, 1900, Nr. 43, p. 854
  14. ↑ SKAFF, Sheila. The Law of the Looking Glass: Cinema in Poland, 1896–1939 (Polish and Polish American Studies). 2009, p. 29
  15. ↑ Wystawa Fotograficzna. Kurier warszawski, dodatek poranny, 1901, nr. 275, p. 1
  16. ↑ Wystawa fotograficzna. Nagrody. Kurier Warszawski, 1901, Nr. 275, p. 8–9
  17. ↑ Kurier Warszawski, dodatek poranny, 1901, Nr. 284, p. 3
  18. ↑ J. Wł. Wystawa fotograficzna. Kurier Warszawski, 1901, Nr. 276, p. 3–4
  19. ↑ Kurier Warszawski, 1901, Nr. 285, p. 4

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jadwiga_Golcz&oldid=6579341"