Jacopo della Quercia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jakopo dela Kverčos portretas, iliustracija 1568 m. Giorgio Vasari biografijose

Jakopas dela Kverča (it. Jacopo della Quercia, tikr. Jacopo di Pietro d’Agnolo di Guarnieri, apie 13741438 m. spalio 20 d.) – italų renesanso skulptorius, reikšmingiausias Sienos mokyklos atstovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jakopas dela Kverča gimė apie 1374 m. Sienoje. Jo tėvas buvo auksakalys ir medžio drožinėtojas Piero di Angelo. Jakopo pravardė Kverča yra kilusi iš to paties pavadinimo Sienos rajono. Jakopas mokėsi tėvo amato – metalo dirbinių ir medžio drožimo, vėliau perėjo dirbti su marmuru. Ilgainiui tapo vienu iš garsiausių savo meto Italijos skulptorių, vieninteliu tokiu garsiu, kuris buvo ne iš Florencijos. 1401 m. jis pirmąkart dokumentuotas konkurse dėl garsiųjų Florencijos Šv. Jono baptisterijos durų, kurį laimėjo Gibertis. Kverčos projektas neišliko. Pirmuoju tikrai žinomu jo darbu laikoma „Madonos ir Kūdikio“ marmurinė statula, užsakyta 1403 m. ir skirta Feraros katedrai. 1406 m. datuojamas užsakymas vienam pačių garsiausių Kverčos darbų − antkapiniam monumentui Lukos miesto valdytojo Paolo Guinigi mirusiai žmonai Ilaria del Caretto (Lukos katedroje). Kūrinio atlikimo maniera leidžia spėti, kad Kverča buvo susipažinęs su Burgundijos skulptoriaus Claus Sluter mokykla. Po to Lukos San Frediano bazilikoje Kverča atliko skulptūrinį Trenta altorių ir kitų darbų.

Svarbiausiu Kverčos darbu tapo Gajos fontano (Fonte Gaia) dekoras gimtosios Sienos Piazza del Campo aikštėje. Užsakymas datuojamas 1409 m. Kverča daugiausiai dirbo 1414–1419 m. periodu. Fontano viduryje turėjo būti vaizduojama Madona su Kūdikiu, o aplink – kardinolų dorybių alegorijos. 1858 m. Kverčos darbai buvo pakeisti restauraciniais skulptoriaus Tito Sarrocchi reljefais, išskyrus dvi statulas, kurios vaizdavo Aką Larenciją ir Rėją Silviją. Kverčos darbai, labai pažeisti, buvo perkelti į Santa Maria della Scala buvusios našlaičių prieglaudos ir ligoninės muziejų. 1417–1431 m. periodu Kverča dirbo ties Sienos Šv. Jono baptisterijos fontano projektu. Kartu vienu metu baptisterijoje dirbo Donatelas ir Gibertis. Kverčos kūryba buvo praturtinta Florencijos mokyklos įtaka. 1421 m. skulptorius atliko medinių polichrominių statulų „Gerosios naujienos“ kompoziciją kolegijai San Džiminjane. 1425 m. Kverča gavo svarbų užsakymą dekoruoti reljefais ir skulptūromis Šv. Petronijaus bazilikos Bolonijoje pagrindinį įėjimą. Šie darbai nėra visiškai baigti dėl skulptoriaus mirties. 1435 m. Kverča buvo paskirtas Sienos katedros prižiūrinčiuoju architektu. Jakopas dela Kverča mirė 1438 m. spalio 20 d. Sienoje. Jo kūrybos įtakos pėdsakų galima atsekti Mikelandželo kūryboje. Nemažai jo darbų yra sukaupta Sienos katedros muziejuje.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka