Jacob Burckhardt
| Jacob Burckhardt | |
|---|---|
| |
| Jacob Burckhardt, 1892 m. | |
| Visas vardas | Carl Jacob Christoph Burckhardt |
| Gimė | 1818 m. gegužės 25 d. Bazelis, Šveicarija |
| Mirė | 1897 m. rugpjūčio 8 d. (79 metai) Bazelis, Šveicarija |
| Veikla | istorikas |
| Sritis | meno istorija, kultūros istorija, Renesansas |
| Organizacijos | Bazelio universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Išsilavinimas | mokslų daktaras |
| Alma mater | Bazelio universitetas |
| Žymūs studentai | Friedrich Nietzsche, Heinrich Wölfflin |
Karlas Jakobas Kristoferis Burkhartas (Carl Jacob Christoph Burckhardt, 1818 m. gegužės 25 d. – 1897 m. rugpjūčio 8 d.) – Šveicarijos meno ir kultūros istorikas. Jo veikalas „Renesanso kultūra Italijoje“ ( Die Kultur der Renaissance in Italien) padėjo pamatus apie Renesanso epochos traktavimą, be to, Jakobas Burkhardas pirmasis Renesansą traktavo ne tik kaip atskirą meno istorijos laikotarpį, bet kaip atskirą kultūrinį etapą.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė Bazelyje, įtakingoje Burkhartų šeimoje (ji suklestėjo tris šimtmečius besiversdama tarptautine prekyba, šilko gamyba). Jakobas Burkhardas baigė gramatinę mokyklą, kurioje įgijo platų humanistinį išsilavinimą. Bazelio universitete daugiausia studijavo senąją graikų kalbą, vėliau – teologiją. 1839–1843 m. studijavo Berlyno universitete, ten patyrė didelę Franco Kuglerio ir Leopoldo fon Rankės įtaką. Pas Kuglerį J. Burkhartas mokėsi meno istorijos, o pas fon Rankę – diplomatijos istorijos. Po studijų J. Burkhartui pasiūlyta dėstyti Berlyne, tačiau jis atsisakė.[1]
Burkhartas toliau studijavo Bonos universitete, ten bičiuliavosi su poetu Gotfridu Kinkeliu, tačiau šiam įsijungus į liberalizmo revoliuciją Vokietijoje, judviejų draugystė nutrūko. J. Burkhartas buvo aristokratiškų manierų, konservatyvus, po 1849 m. atsimetė nuo romantinių politinių idealų ir pasinėrė į kultūros istorijos tyrimus.[1]
Bazelio universitetas Burkhartui suteikė daktaro laipsnį. Mokslininkas grįžęs iš Berlyno į Bazelį dėstė privačiai. Taip pat buvo konservatyvaus dienraščio Basler Zeitung redaktoriumi. Bazelyje jis nesurinkdavo didelių auditorijų, nebent, skaitydamas viešas paskaitas. 1855–1858 m. dėstė meno istoriją Ciūricho technologijų universitete, bet po to grįžo į Bazelį, kur užėmė istorijos profesoriaus pareigas, taip pat mokė gramatinėje mokykloje. Vasaromis dažnai keliaudavo, daugiausia po Italiją.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jakobas Burkhardas daugiausia tyrinėjo antikinę ir Renesanso kultūrą, istoriją bei meną. Vienas pirmųjų bandė interpretuoti epochų psichologiją.[2] Jo svarbiausi veikalai:
- „Renesanso kultūra Italijoje“ (Die Kultur der Renaissance in Italien, 1860 m.),
- „Italijos Renesanso istorija“ (Die Geschichte der Renaissance in Italien, 1868 m.),
- „Graikijos kultūros istorija“ (Griechische Kulturgeschichte, 4 tomai, 1898–1908 m.).
Išleido poezijos rinkinį alemanų tarme E Hämpfeli Lieder (1853 m.). Taip pat po jo mirties išleista keletas paskaitų rinkinių.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Jacob Burckhardt. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Burckhardt Jacob Christopher. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003