John Maxwell Coetzee

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio J. M. Coetzee)
John Maxwell Coetzee
Gimė 1940 m. vasario 9 d. (84 metai)
Keiptaunas, Pietų Afrikos Sąjunga
Tautybė Pietų afrikietis, australas
Sutuoktinis (-ė) Philippa Jubber (1963-1980); (Dorothy Driver)
Vaikai Gisela (1968-), Nicolas (1966-1989)
Veikla rašytojas
Žymūs apdovanojimai

2003 m. Nobelio literatūros premija; 1983 m., 1999 m. Booker Prize

Vikiteka John Maxwell Coetzee

John Maxwell Coetzee (JM Coetzee, [kutˈsiˑe]; g. 1940 m. vasario 9 d.) – PAR–Australijos rašytojas ir profesorius. Dabar jis yra Australijos pilietis ir gyvena Adelaidėje, Pietų Australijoje. Coetzee nusipelnė kaip rašytojas, literatūros kritikas ir vertėjas, du kartus laimėjęs Bukerio prizą ir 2003 m. gavęs Nobelio literatūros premiją.

Vaikystė ir mokslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Coetzee gimė 1940 m. vasario 9 d. Keiptaune, Keipo provincijoje, Pietų Afrikos Sąjungoje,[1] afrikanų kilmės tėvams.[2] Šeima kilusi iš XVII a. olandų emigrantų[3], o prosenelė iš motinos pusės buvo lenkė. Jo tėvas kartais dirbo advokatu, vyriausybei ar augino avis, o motina buvo mokytoja.[4][5] Namie buvo kalbama angliškai, bet su kitais giminaičiais Coetzee kalbėjo afrikanų kalba[4].

Savo vaikystę Coetzee praleido Keiptaune ir Vorčesteryje (Vakarų Kapas) kaip jis aprašė suliteratūrintuose memuaruose „Vaikystė“ (Boyhood, 1997 m.). Šeima persikėlė į Vorčesterį Coetzee turint 8 metus, nes tėvas prarado postą valdžioje dėl nepritarimo Apartheidui[5]. Coetzee lankė Šv. Juozapo koledžą, katalikų mokyklą Keiptauno priemiestyje Rondeboše[6], o vėliau studijavo anglų kalbą ir matematiką Keiptauno universitete, kur gavo menų bakalaurą su pagyrimu iš anglų kalbos 1960 m., o 1961 m. – bakalaurą iš matematikos[7][8].

Coetzee vedė Philippa Jubber 1963 m.[9] ir išsiskyrė su ja 1980 m.[5] Santuokoje jis turėjo dukrą Gisela (gimė 1968 m.) ir sūnų Nicolas (gimė 1966 m.), kuris žuvo per nelaimingą atsitikimą 1989 m.[5][9][10][11][12]

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1962 m. Coetzee persikėlė į Didžiąją Britaniją, kur dirbo kompiuterių programuotoju IBM Londone ir gyveno iki 1965 m.[4] Ten jis apsigynė magistro laipsnį, parašęs diplominį darbą apie Ford Madox Ford romanus, Keiptauno universitete 1963 m.[4] Tuos įvykius jis aprašė antrame memuarų tome „Jaunystė“ (Youth, 2002 m.).

1965 m. Coetzee atsidūrė Teksaso universitete Ostine, JAV, pagal Fulbright programą ir 1969 m. gavo daktaro laipsnį lingvistikos srityje už Samuel Beckett kūrinių kompiuterinę lingvistinę analizę. 1968 m. jis pradėjo dėstyti anglų literatūrą Niujorko valstijos Bafalo universitete iki 1971 m. Čia jis pradėjo savo pirmą romaną „Dulkių kraštai“. Coetzee bandė gauti JAV pilietybę, bet prašymas nebuvo patenkintas dėl jo dalyvavimo protestuose prieš Vietnamo karą. 1970 m. kovą Coetzee su 44 universiteto nariais užėmė Hayes salę ir buvo suimtas už įsilaužimą. Jis grįžo į PAR Keiptauno universitete dėstyti anglų literatūros. Jis tapo Bendros literatūros profesoriumi 1983 m. ir literatūros nusipelnusiu profesoriumi 1999–2001 m. Atsistatydinęs jis persikėlė į Adelaidę, kur tapo Dorothy Driver nusipelniusiu tyrimo bendradarbiu Adelaidės universitete[13], kur ji dirba. Coetzee buvo Socialinės Minties komitete Čikagos universitete iki 2003 m.[14] Be savo romanų, jis išleido kritikos straipsnių, vertimus iš olandų ir afrikanų kalbų.[15]

2006 m. kovo 6 d. John Maxwell Coetzee tapo Australijos piliečiu.[13]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Attridge, Derek (2004). J. M. Coetzee and the Ethics of Reading: Literature in the Event. Chicago: University of Chicago Press. p. 94. ISBN 9780226031170.
  2. ↑ Richards Cooper, Rand (2 November 1997). „Portrait of the writer as an Afrikaner“. New York Times. Nuoroda tikrinta 2009-10-09.
  3. ↑ „A Nobel calling: 100 years of controversy“. The Independent. 14 October 2005. Suarchyvuotas originalas 2009-11-29. Nuoroda tikrinta 2009-08-02.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Head, Dominic (2009). The Cambridge Introduction to J. M. Coetzee. Cambridge: Cambridge University Press. pp. 1–2. ISBN 0521687098.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 Price, Jonathan (Autumn 2000). „J.M. Coetzee“. Emory University. Nuoroda tikrinta 2009-08-01.
  6. ↑ Lowry, Elizabeth (22 August 2007). „J. M. Coetzee's ruffled mirrors“. Times Literary Supplement. London. Nuoroda tikrinta 2009-08-02.
  7. ↑ Easton, John; Friedman, Allan; Harms, William; Koppes, Steve; Sanders, Seth (23 September 2003). „Faculty receive DSPs, named professorships“. University of Chicago Chronicle. Nuoroda tikrinta 2009-08-02.{{cite news}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  8. ↑ „Professor John "JM" COETZEE“. Who's Who of Southern Africa. Suarchyvuotas originalas 2009-02-28. Nuoroda tikrinta 2009-08-02.
  9. ↑ 9,0 9,1 „J. M. Coetzee“. The Nobel Foundation. 2003. Nuoroda tikrinta 2009-08-01.
  10. ↑ Gallagher, Susan (1991). A Story of South Africa: J. M. Coetzee's Fiction in Context. Cambridge, MA: Harvard University Press. p. 194. ISBN 0674839722.
  11. ↑ Scanlan, Margaret (1997). „Incriminating documents: Nechaev and Dostoevsky in J. M. Coetzee's The Master of St Petersburg“. Philological Quarterly. 76 (4): 477.
  12. ↑ Pearlman, Mickey (18 September 2005). „J.M. Coetzee again sheds light on the 'black gloom' of isolation“. Star Tribune. p. 14F.
  13. ↑ 13,0 13,1 „JM Coetzee becomes an Australian citizen“. Mail & Guardian. 2006-03-06. Nuoroda tikrinta 2011-08-31.
  14. ↑ Richmond, Chris (2007). „John M. Coetzee“. In Badge, Peter (red.). Nobel Faces: A Gallery of Nobel Prize Winners. Weinheim: Wiley-VCH. pp. 428–429. ISBN 3527406786.
  15. ↑ „The reclusive Nobel Prize winner: J. M. Coetzee“. South African Tourism. Nuoroda tikrinta 2009-08-02.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=John_Maxwell_Coetzee&oldid=7207065"