Pereiti prie turinio

Jūrė (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jūrė
Jūrės upelis Jūrės kaime, 2018 m. pavasarį
Jūrės upelis Jūrės kaime, 2018 m. pavasarį
Ilgis 39,3 km
Baseino plotas 111,3 km²
Vidutinis debitas 0,62 m³/s
Ištakos Pajūrio miškas
Žiotys Višakis
Šalys Lietuva
Vikiteka Jūrė

Jūrė – upė pietvakarių Lietuvoje, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Vilkaviškio rajono savivaldybių teritorijoje; Višakio (Šešupės baseinas) kairysis intakas. Jūrės pradžia – tankus sausinimo griovių tinklas Ežerėlio durpyno pietryčių pakraštyje, melioruotame lauke, į pietryčius nuo Ežerėlio. Teka į pietvakarius Kazlų Rūdos miškais. Už Kazlų Rūdos pasuka į vakarus ir teka lygiagrečiai su geležinkeliu Kaunas-Kybartai, paskutinius kilometrus teka Vilkaviškio rajono teritorija. Įteka į Višakį 6 km nuo jo žiočių, į šiaurės rytus nuo Pilviškių.

Jūrė Naudžiuose

Slėnis siauras, negilus, išryškėja žemiau Kazlų Rūdos.[1]Aukštupyje vaga reguliuota, ties Jūrės kaimu, 23 km nuo žiočių patvenkta Jūrės tvenkiniu (plotas 37 ha)[2], ties Kazlų kaimu yra Kazlų tvenkinys. Žemupio vaga labai vingiuota.

Ilgis 39 km, baseino plotas 111 km². Vagos plotis iki 6 m, gylis 0,8-1,5 m. Vidutinis nuolydis 0,82 m/km. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 0,63 m³/s.

Intakai – Judreika (4,3 km), Paravėlė (1,71 km) (kairieji).

Gyvenvietės prie Jūrės: Kazliškiai, Jūrė, Kazlai, Muriniškė, Bartininkai, Šiaudadūšė, Jurkšai.

Upėvardis kildinamas nuo žodžio jūra. Manoma, kad pirminė jo reikšmė buvusi ne „vandenyno dalis“, o „didelis ežeras sausumoje“ (plg. jaura „pelkė, raistas“, skr. वार् = IAST: vār „vanduo“, toch. wär „vanduo“, arm. ջւր = ǰur „vanduo“)[3].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jūrė 1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 45 psl.
  2. Jūrė (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 155
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.