Jėnos tiltas

Jėnos tiltas

Jėnos tiltas 2006 m.
Jėnos tiltas 48°51′35″ š. pl. 02°17′32″ r. ilg. / 48.85972°š. pl. 2.29222°r. ilg. / 48.85972; 2.29222 (Jėnos tiltas)

Vieta	Paryžius, Prancūzija
Kerta	Senos upė
Ilgis	155 m
Plotis	35 m
Pastatytas	1814 m.

Jėnos tiltas (pranc. Pont d'Iéna) – akmeninis arkinis tiltas virš Senos upės Paryžiuje, Prancūzijoje.^[1] Tiltas sujungia Eifelio bokštą ir Trokadero istorinį rajoną.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1807 m. Napoleonas Bonapartas išleido įsaką pastatyti naują tiltą šalia Paryžiaus karybos mokyklos. Tiltui suteiktas Jėnos pavadinimas taip paženklinant 1806 m. Napoleono laimėtą Jėnos mūšį.

Tilto statybos prasidėjo 1808 m. ir finansuotos iš valstybinio biudžeto. 1814 m. tiltas atidarytas.

1937 m. tiltas praplatintas ir rekonstruotas. 1975 m. tiltas įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Tilto konstrukciją sudaro penkios arkos, kurių kiekvienos ilgis 28 m, bei keturios palaikymo kolonos.

Tilto timpanas atidarymo metu buvo dekoruotas imperiniais ereliais, kurių koncepciją sukūrė prancūzų skulptorius François-Frédéric Lemot. 1815 m. žlugus Pirmajai Prancūzų imperijai erelių motyvas pakeistas karališka simbolika su raide L. 1852 m. Napoleonui III perėmus sostą, raidės L vėl pakeisto erelių skulptūromis, kurias sukūrė Antoine-Louis Barye.

1853 m. tiltos galuose įrengtos keturios skulptūros, kuriose vaizduojami galų, romėnų, arabų ir graikų kariai.