Jėgeriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jėgeriai. Iš H.A. Eckert knygos „Uniforms of the Electorat Hessen-Kassel from the years 1835-1843“.

Jėgeriai (vok. Jäger 'jėgeriai, medžiotojai') – lengvųjų pėstininkų rūšis Europos kariuomenėse.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švietimo amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šveicarijos politikas Francas Frišingas (Franz Rudolf Frisching) su Berno jėgerių korpuso uniforma. Jean Preudhomme paveikslas (1785 m.).

Pirmieji jėgeriai atsirado XVIII a. viduryje, juos rekrutuodavo iš kai kurių Vokietijos valstybių medžiotojų ir girininkų. Jie dažnai būdavo kilę iš vidurinės klasės ar smulkūs bajorai. Kaip profesionalūs girininkai jėgeriai buvo įgudę šauliai ir raiteliai, todėl juos pirmiausia naudojo žvalgybai, kaip skirmišerius ar stambių dalinių priedangą. Kadangi jie turėjo savus ginklus, jie esant ypatingam reikalui galėjo būti panaudoti kaip milicija staigaus priešo puolimo atveju, kol neprasidėjo mobilizacija arba kaip partizaninio karo organizatoriai, jei teritoriją užėmė priešas. Jėgeriai buvo įgudę šauliai, pripratę naudoti tikslius graižtvinius šautuvus laikais, kai kariuomenės jų praktiškai neturėjo.

Dalis jėgerių buvo snaiperiai, galintys padaryti sunkių nuostolių priešo karininkams. Jų gebėjimas labai taikliai šaudyti darė juos patogia priemone pridengti labiau pažeidžiamus dalinius, pvz., pionierius ar inžinerijos dalinius, įrenginėjančius lauko įtvirtinimus.

Kirstynėms jėgeriai nešiodavo tiesiageležčius medžioklinius durklus (Hirschfänger), trumpus kardus ar falčionus.

Napoleono laikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susidomėjimas lengvaisiais pėstininkais Europoje padidėjo po Valmio mūšio, kuriame Prūsijos linijiniai pėstininkai nesugebėjo prasiveržti pro prancūzų šaulius. Pradžioje kareivius į skirmišerius rinkdavo iš linijinių pėstininkų, bet vėliau daug vokiečių valstybių skirmišeriais ėmė naudoti jėgerius.

Pagal tų laikų nuostatus jėgeriai:

  • veikdavo poromis, vienas saugodavo antrą, kol šis užtaisydavo savo šautuvą;
  • kaudavosi būdami 100-200 m prieš linijinių pėstininkų gretas, už kurių galėdavo pasislėpti atakuoti kavalerijos ar pėstininkų.

Buvo pripažinta, kad sunku valdyti kareivius padrikoje rikiuotėje atviroje vietoje mūšio metu. Todėl jėgeriams buvo leista veikti mūšio lauke gana laisvai, savo nuožiūra. Tuo jie skyrėsi nuo linijinių pėstininkų, kuriems nuolat griežtai vadovavo karininkai. Todėl į jėgerius rinkdavo savarankiškus ir iniciatyvius kareivius.

Ypatingai lengvųjų pėstininkų taktiką ankstyvaisiais Napoleono epochos laikais tiek teoriškai, tiek praktiškai tobulino Prūsijos kariuomenė. Buvo daug nesutarimų, kaip reikia naudoti jėgerius. Naujovės daugiausia būdavo diegiamos pulko lygyje, tuo užsiimdavo energingiausi vadai, pvz., Ludwig Yorck von Wartenburg. Jenos ir Liubeko mūšiuose patyrusi triuškinančius pralaimėjimus Prūsijos armija ėmėsi rimtų reformų, daug ką perimdama iš Prancūzijos revoliucinės armijos. Prūsijos armija tapo nacionaline armija, nustota naudoti svetimšalius samdinius. Fizinės bausmės tapo retos (o jėgerių daliniuose jos buvo uždraustos), karinių laipsnių ir pareigų suteikimas buvo paremtas nuopelnais, o ne kilmingumu. Buvo šaukiami nauji savanoriai iš buržuazijos sluoksnių skatinant priešintis Napoleono įsiveržimui ir Centrinės Europos okupacijai. Tęsiant ankstesniąją tradiciją Prūsijoje jėgeriai buvo savanoriai, savo lėšomis ar už draugų ir kaimynų padovanotus pinigus įsigydavę ginklus ir uniformas. Jorkas fon Vartenburgas, kaip vienas pirmųjų efektyvių jėgerių taktikos naudotojų, buvo paskirtas Prūsijos lengvųjų pėstininkų generaliniu inspektoriumi ir po Tilžės taikos pasirašymo kelerius taikius metus didino ir stiprino Prūsijos jėgerių pajėgas. Žinomiausias jėgerių dalinys buvo Liutcovo savanorų korpusas (vok. Lützowsches Freikorps, maždaug brigados dydžio).

Prūsijos armija sukaupė patirties kaip pagalbinė kariuomenė dalyvaudama Napoleono žygyje į Rusiją. Jėgeriai čia strateginiame lygyje dažnai buvo naudojami kaip parama ir priedanga likusiai įsiveržimo armijai. Jie sugebėjo išvengti likusios Napoleono ekspedicinės armijos likimo po to, kai Jorkas pasirašė paliaubų sutartį (Tauragės konvencija) su Rusijos imperija. Tuomet Jorko vadovaujami Prūsijos daliniai prancūzams pasitraukus buvo likę atskirti toli ariergarde.

Vėlesniuose karuose įvairių šalių kariuomenių jėgeriai gerai pasirodė kovose prieš Napoleono pajėgas, o Prūsijos jėgeriai suvaidino svarbų vaidmenį Vaterlo kampanijoje (Vavro mūšyje). Kovos su Napoleonu brangiai kainavo, nes buvo patirti dideli gyvosios jėgos nuostoliai, ypač daug žuvo karininkų. O kadangi kariuomenėje buvo pereita prie karinių laipsnių suteikimo už nuopelnus, pasibaigus Napoleono karams daugelis jaunesniųjų karininkų Vokietijos valstybėse buvo buvę jėgerių kareiviai, gavę karininkų laipsnius.

Iki I pasaulinio karo ir I pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos imperija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. pradžioje jėgerių dalinius turėjo Vokietijos imperijos, Austrijos-Vengrijos, Švedijos, Nyderlandų ir Norvegijos armijos. Jie atitiko šaulių dalinius (angl. rifles) D. Britanijos, šaserius (pranc. chasseur) Prancūzijos ar kačiatorius (it. cacciatori) Italijos kariuomenėse. Šie daliniai vis dar pasižymėjo nemažu prestižu ir aukšta esprit de corps, tačiau treniruotumu, įranga ir taktine paskirtimi jie beveik susilygino su standartiniais pėstininkais.

Geriausiai žinomi buvo Vokietijosn jėgeriai, išsiskyrę taikos metais dėvimomis tamsiai žaliomis uniformomis ir kiveriais. Likę Vokietijos pėstininkai vilkėjo tamsiai mėlynas uniformas ir smaiginius šalmus.

Taikos metais Vokietijos imperinės armijos jėgerių dalinius sudarė:

  • 1 imperatoriaus gvardijos jėgerių batalionas ir 12 paprastų jėgerių batalionų iš Prūsijos armijos, kuri sudarė didelę dalį Vokietijos imperijos armijos,
  • 1 jėgerių batalionas (Großherzoglich Mecklenburgisches Jäger-Bataillon Nr. 14) iš Meklenburgo-Šverino didžiosios hercogijos
  • 1 jėgerių batalionas (Westfälisches Jäger-Bataillon Nr. 7) iš Šaumburgo-Lipės kunigaikštystės, kurį dar vadino Biukeburgo jėgeriais (kunigaikštystės sostinė buvo Biukeburgas).
  • dar 10 jėgerių batalionų buvo iš Prūsijos žemių.
  • 1 Gvardijos šaulių batalionas (Garde-Schützen-Bataillon) iš Prūsijos armijos oficialiai nesivadino jėgerių, nors pagal viską buvo jėgerių dalinys. Jis kažkada buvo suformuotas kaip prancūziško tipo šaserių batalionas. Jo kareiviai irgi vilkėjo žalias uniformas ir kiverius.
  • 2 jėgerių batalionai (Kgl. Sächsisches 1. Jäger-Bataillon Nr. 12 ir Kgl. Sächsisches 2. Jäger-Bataillon Nr. 13) iš Saksonijos karalystės. Saksonijos jėgerių uniformos buvo tamsesnės žalios spalvos, su juodais apsiuvais (o ne raudonais) ir juodų plaukų pliumažu kiverio šone.
  • 2 jėgerių batalionai (Kgl. Bayerisches 1. Jäger-Bataillon ir Kgl. Bayerisches 2. Jäger-Bataillon) iš Bavarijos karališkosios armijos. Jie dėvėjo šviesiai mėlynas Bavarijos pėstininkų uniformas su žaliais apsiuvais.

1914 m. rugpjūtį paskelbus mobilizaciją kiekvienas Prūsijos, Saksonijos ir Bavarijos jėgerių batalionas sudarė dar po vieną atsarginį jėgerių batalioną. 1914 m. rugsėjį buvo suformuota dar 12 papildomų jėgerių batalionų (10 Prūsijoje, 2 Saksonijoje). 1915 m. gegužę Vokietijos armija pradėjo jungti jėgerių batalionus į jėgerių pulkus. 1917 m. antroje pusėje buvo suformuota Vokietijos jėgerių divizija (vok. Deutsche Jäger-Division).

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Vokietijos jėgeriai veikė tradiciškai kaip skirmišeriai ir žvalgai, dažnai kartu su kavalerijos daliniais. Prasidėjus apkasų karui jie tapo paprastais pėstininkais. Jėgeriai buvo įtraukti į divizijų sudėtį ir prarado atskirųjų dalinių statusą. Balkanų ir Rusijos karo teatruose buvo naudojami ir jėgeriai dviratininkai, o 1914-1915 m. žiemą Viurtemberge ir Bavarijoje buvo sudaryti jėgerių slidininkų daliniai. 1917-1918 m. buvo suformuotos kelios jėgerių šturmo kuopos, naudotos apkasų šturmams.

Austrija-Vengrija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1914 m. Austrijos-Vengrijos armija turėjo:

  • 4 pulkus Tirolio imperatoriškųjų jėgerių (Tiroler Kaiserjäger), kilusius iš 1801 m. suformuoto pirmo tokio dalinio,
  • 29 batalionai feldjėgerių iš įvairių imperijos vietų. Jų tarpe buvo 7 Vengrijos, 5 Bohemijos, 4 Galicijos batalionai).
  • 1 Bosnijos ir Hercegovinos feldjėgerių batalionas (Bosnisch-hercegovinisches Feldjägerbataillon).

Visi šie daliniai vilkėjo pilkas uniformas žaliais apsiuvais su katiliuko pavidalo kepurėmis su tamsiai žaliomis plunksnomis. O Bosnijos-Hercegovinos feldjėgeriai nešiojo fesus.

Vėliau buvo suformuoti dar 3 feldjėgerių ir 7 Bosnijos-Hercegovinos feldjėgerių batalionai.

Tarpukaris ir Antrasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po I pasaulinio karo Vokietijos jėgerių daliniai buvo išformuoti, bet jų tradicijas perėmė Veimaro respublikos šimtatūkstantinio reichsvero pėstininkų pulkai. 1933 m. į valdžią atėjus nacistams ir ėmus perginkluoti Vokietijos armiją vermachte vėl imta naudoti pavadinimą Jäger:

  • 1935 m. buvo suformuoti pirmi specializuoti kalnų pėstininkų daliniai, ir jų pulkai ir batalionai buvo pavadinti vok. Gebirgsjäger 'kalnų jėgeriai'.
  • Buvo suformuotas ir dar labiau specializuotas Aukštikalnių jėgerių batalionas (vok. Hochgebirgs-Jäger-Bataillone), skirtas veikti aukštikalnėse.
  • 1944-45 m. veikė ir 24-oji SS kariuomenės divizija KarstJäger ('Karsto jėgeriai').
  • 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Liuftvafei ėmus formuoti parašiutininkų dalinius pirmasis parašiutininkų pulkas buvo pavadintas parašiutininkų jėgerių pulku (vok. Fallschirm-Jäger-Regiment). Nuo tada Vokietijos parašiutininkai vadinami vok. Fallschirmjäger). Pradžioje pavadinimas Fallschirmjäger buvo taikomas tik tikrai parašiutais desantuoti apmokytiems daliniams, bet vėliau šiuo pavadinimu vadinti ir Fallschirmjäger pulkai ir divizijos, kurie naudoti kaip paprasti pėstininkai ir kurių kareiviai nemokėjo naudotis parašiutais.
  • Dalies Liuftvafės lauko divizijų (vok. Luftwaffe Feld-Divisionen), buvusių Liuftvafės suformuotomis pėstininkų divizijomis, pėstininkų pulkai buvo vadinami Liuftvafės jėgerių pulkais (vok. Luftwaffen-Jäger-Regiment). Daug šių pulkų vėliau buvo perkelti į armiją, bet išlaikė pavadinimą jėgerių pulkai (Jäger-Regiment).
  • 1943 m. buvo suformuoti du slidininkų jėgerių (Skijäger) pulkai, kurie buvo dalis slidininkų jėgerių brigados (Skijäger-Brigade), iš kurios vėliau suformavo 1-ąją slidininkų jėgerių diviziją (1. Skijäger-Division).
  • Dalis Vokietijos divizijų 1940 m. antroje pusėje buvo suformuotos kaip lengvųjų pėstininkų divizijos (leichte Infanterie-Divisionen), o 1941 m. gale pervadintos į lengvąsias divizijas (leichte Divisionen). Jos buvo skirtos veikti raižytos reljefo teritorijose, ypač pietryčių Europoje. Jų pėstininkų pulkai buvo vadinami Jäger-Regimenter. O 1942 m. lengvosios ir lengvųjų pėstininkų divizijos buvo pervadintos į jėgerių divizijas.
  • Vokietijos divizijų prieštankiniai daliniai pradžioje buvo vadinami prieštankiniais batalionais (vok. Panzer-Abwehr-Abteilungen), o 1940 m. juos ėmė pervadinti į vok. Panzerjäger-Abteilungen ('tankų medžiotojų batalionai', nes vok. Jäger yra 'medžiotojas'. Jie buvo ginkluoti velkamosiomis ar savaeigėmis patrankomis (o šios dažnai buvo prieštankinės patrankos, įtaisytos ant pasenusių ar trofėjinių tankų važiuoklių). Į karo pabaigą dalis Panzerjäger-Abteilungen buvo apginkluoti specializuotomis gerai šarvuotomis prieštankinėmis savaeigėmis, vadintomis Jagdpanzer ('medžiojantis tankas') ar Panzerjäger ('tankų medžiotojas').
  • Vermachto karo policija vadinosi feldžandarmerija (vok. Feldgendarmerie). O 1943 m. gruodį buvo sukurtos naujos karo policijos pajėgos, tiesiogiai pavaldžios Vyriausioji sausumos kariuomenės vadovybei (OKH), kurios buvo vadintos Feldjäger-Kommandos, pavaldžios feldjėgerių batalionams ir pulkams. Visos šios pajėgos buvo vadinamos Feldjägerkorps. Pavadinimas buvo paimta iš Reitendes Feldjägerkorps, kuris buvo Prūsijos armijos karo policija, tiesiogiai pavaldi generaliniam štabui.

Po II pasaulinio karo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos kariuomenė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijos bundesvero karo policija buvo pavadinta feldjėgeriais. Pabrėžiant šių dalinių tęstinumą su Prūsijos Reitendes Feldjägerkorps, o ne su vermachto karo policija, bundesvero feldjėgeriai dėvi raudonas beretes su žvaigždės pavidalo ženkliukais Gardestern, kurie vaizduoja Juodojo Erelio ordiną, aukščiausią Prūsijos riterių ordiną. Reitendes Feldjägerkorps gavo teisę nešioti Gardestern dar 1847 m.

Kai kuriais laikotarpiais bundesvero lengvųjų pėstininkų daliniai buvo vadinami jėgeriais (Jäger) ir dėvėdavo žalias beretes, kurių ženkliukai buvo panašūs į vermachto jėgerių rankovių emblemas. Tebenaudojami pavadinimai Fallschirmjäger, Gebirgsjäger ir Panzerjäger žymi parašiutininkų, kalnų šaulių ir prieštankinius (šie yra ne pėstininkų, o šarvuočių daliniai) dalinius.

Šiuolaikiniai jėgerių tipo Vokietijos pėstininkų daliniai:

  • Jäger - jėgeriai, atitinka JAV reindžerius. Tai lengvieji pėstininkai, skirti puolimui ir gynybai raižytose vietovėse bei miestuose. Dažnai naudojami kaip lėktuvais ar sraigtasparnis permetami daliniai. Panaudojami kaip elitiniai komandosų daliniai ginti elektroninės kovos dalinius, ginti ir gabenti branduolinius ginklus, kurie buvo kontroliuojami SACEUR (angl. Supreme Allied Command Europe). Dėvi žalias beretes su auksaspalviais ženkliukais (ąžuolo lapai, apsupti pinta virvele).
  • Fallschirmjäger ('parašiutininkai jėgeriai') - parašiutininkai, lengvieji pėstininkų parašiutininkų daliniai. Dėvi bordines beretes, kurių ženkliukuose atakuojantis erelis.
  • Gebirgsjäger ('kalnų jėgeriai') - lengvieji pėstininkai aukštikalnėms, kalnams ir raižytoms vietovėms. Turi specialią įrangą kovos veiksmams žiemą. Dėvi ne beretes, o pilkas kalnų kepes (Bergmütze) su edelveiso ženkliuku.
  • Garbės sargybos dalinys Wachbataillon (sargybos batalionas prie Gynybos ministerijos) irgi turi jėgerių kuopą.

Po paskutinių Vokietijos armijos reformų liko:

  • vienas naujas aeromobilus pulkas (Jägerregiment 1; JgRgt 1),
  • du jėgerių batalionai (Jägerbataillon 291 (JgBtl 291) ir Jägerbataillon 292 (JgBtl 292)), abu priklauso Vokietijos-Prancūzijis brigadai,
  • jėgerių kuopa, priklausanti Wachbataillon.

Liko ir Fallschirmjäger, kurie tapo svarbiausiu pėstininkų tipu dėl savo universalumo ir tinkamumo šių dienų taikos misijoms užsienyje.

Bundesvere pirmasis karinis laipsnis visose pėstininkų kariuomenėse yra Jäger (kaip kad mechanizuotųjų pėstininkų pirmasis karinis laipsnis yra grenadierius (Grenadier) ar artileristų – kanonierius (Kanonier).

Austrija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Austrijos kariuomenėje (vok. Bundesheer) žodis Jäger yra bendrasis terminas daugeliui kareivių pėstininkų pavadinti. Šarvuotųjų pėstininkų kareiviai vadinami panzergrenadieriais (vok. Panzergrenadiere). Austrijos kariuomenės specialiosios paskirties pajėgos vadinamos vok. Jagdkommando 'medžiojklinės komandos').

Kitos valstybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos kariuomenėje specialiosios paskirties kariuomenės funkcijas vykdo Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, priklausantis Specialiųjų operacijų junginiui.