Ján Kollár

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ján Kollár
Kollar jan.jpg
Gimė 1793 m. liepos 29 d.
Mošovcė (Mosóc), Vengrijos karalystė (dabar Slovakija)
Mirė 1852 m. sausio 24 d. (58 metai)
Viena, Austrijos imperija
Tėvai Matej Kollár (tėvas) ir
Katarína Frndová (motina)
Veikla Poetas, rašytojas, pastorius
Alma mater Jėnos universitetas
Žinomas (-a) už Slávy dcera
Commons-logo.svg Vikiteka Ján KollárVikiteka

Janas Kolaras (1793 m. liepos 29 d. Mošovcėje, Vengrijos karalystėje (dab. Slovakija) – 1852 m. sausio 24 d. Vienoje, Austrijos imperija) – slovakų rašytojas (daugiausia poetas), archeologas, mokslininkas, politikas ir pagrindinis panslavizmo ideologas.

Gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo liuteronų licėjuje Presburge (dab. Bratislava,[1] Slovakija). 1817 m. įstojo į Jėnos universitetą. Dalyvavo „Wartburgfest“ studentų susirinkime Vartburgo pilyje (1817 m. spalio 18 d.), manoma, ten susiformavo jo požiūris į panslavizmą.

Didžiąją gyvenimo dalį dirbo kapelionu gausioje, bet vargingoje[2] slovakų liuteronų bendruomenėje Pešte[3] (dab. Budapeštas, Vengrija). Nuo 1849 m. buvo slavų archeologijos profesorius Vienos universitete, taip pat kelis kartus buvo Austrijos vyriausybės patarėjas sprendžiant slovakų klausimus. Įsitraukė į ankstyvąjį Slovakijos nacionalinį judėjimą.

Mošovcėje 1974 m. buvo įrengtas jo muziejus buvusioje klėtyje, vienintelėje mūrinėje medinių Kolaro gimtųjų namų dalyje. Likusi namo dalis sudegė 1863 m. rugpjūčio 16 d. gaisro metu. 2009 m. buvo pastatyta originalaus gimtojo Kolaro namo kopija, dabar ten yra įsikūręs muziejus.

Pažiūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iškėlė slavų tautų vienybės idėją. Pripažino 4 pagrindines slavų kalbas: rusų, lenkų, čekųslovakų ir serbų-kroatų.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrė ne tik poeziją, bet ir prozinę literatūrą. Žymiausias darbas ― Slávy Dcera (1824 m.; „Slavos duktė“), dviejų (37 ir 39 sonetų) ciklų kolekcija. Šiame darbe jis kėlė slavų tautų vienybės idėją. Jis išreiškė savo jausmus moteriai, tačiau ši meilė virto meile gimtinei. Pagrindinė šio darbo tematika: meilė ir patriotizmas.

Paskelbė traktatą O literární vzájemnosti mezi kmeny a nářečími slavskĭmi („Apie slavų genčių ir tarmių literatūrinį bendrumą“).[4]

Palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jano Kolaro gimnazija Bački Petrovaco mieste, XX a. pirmoji pusė
  • Guta miestas pietų Slovakijoje 1948 m. buvo pervadintas į Kolarovą.
  • Jo garbei yra pavadintos Stara Pazovos, Kisačo, Padinos ir Belgrado gatvės (Serbijoje).
  • Jo vardu pavadinta Bački Petrovaco miesto gimnazija (Serbijoje).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Auty, Robert. 1952 m. Ján Kollár, 1793–1852. Slavų ir Rytų Europos apžvalga, t. 31, Nr. 76: 74–91.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Petro, Peter (1995). A History of Slovak Literature (1 ed.). Mcgill Queens's University Press. 
  2. Sayer, Derek (2000-01-01). The Coasts of Bohemia: A Czech History (anglų). Princeton University Press. ISBN 069105052X. 
  3. Petro, Peter (1997-05-13). History of Slovak Literature (anglų). McGill-Queen's Press - MQUP. ISBN 9780773514027. 
  4. Kolaras JanasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 604 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]