Izraelio–Irano karas

Izraelio–Irano karas
Smūgiai Teherane
Data 2025 m. birželio 13 – birželio 24 d. Vieta Iranas, Izraelis Rezultatas paliaubos
Konflikto šalys
Izraelis Jungtinės Valstijos (nuo 2025 m. birželio 22 d.) Gynybos tikslais:  Jordanija  Kataras  Saudo Arabija  Prancūzija	Iranas  Hučiai
Vadovai ir kariniai vadai
Benjamin Netanyahu Israel Katz Eyal Zamir Tomer Bar Tamir Yadai David Barnea Donald Trump Pete Hegseth Dan Caine Michael Kurilla	Ali Chamenėjus Masudas Pezeškianas Abdolrahimas Musavis Amiras Hatamis Mahometas Pakpuras Mahometas Bageris † Hoseinas Salamis † Abdulas Malikas al Hutis Mahometas Abd al Karimas al Ghamaris
Nuostoliai
Izraelio duomenimis: 25 žuvę 2 368 sužeisti 1 nukautas „Hermes“ dronas Irano duomenimis: 5 numušti F-35 naikintuvai 2 pilotai paimti į nelaisvę 2 nužudyti „Mossad“ agentai	Irano duomenimis: 430 žuvusių 3 500 sužeistų Izraelio duomenimis: Sunaikinta 950 dronų Sunaikinta >200 balistinių raketų paleidimo įrenginių ir >120 priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginių 8 numušti AH-1 sraigtasparniai 5 numušti F-14 naikintuvai 2 numušti F-5 naikintuvai 1 sunaikintas KC-707
>3 800 izraeliečių priversti palikti savo namus >8 000 izraeliečių liko be namų 1 žuvęs Sirijos civilis 5 sužeisti Jordanijos civiliai 5 sužeisti Palestinos civiliai

Izraelio–Irano karas – atviras karinis konfliktas tarp Irano ir Izraelio, prasidėjęs 2025 m. birželio 13 d. Konfliktas kilo po daugybės metų trukusių įtampos eskalacijų, susijusių su Irano branduoline programa, regionine įtaka ir susirėmimais tarp Irano remiamų grupuočių ir Izraelio. Karas pasižymi plačiomis oro atakomis, raketų smūgiais ir dronų naudojimu, bei laikomas pavojingiausia šių laikų konfrontacija regione nuo 2006 m. Libano karo.

Pirmosiomis karo dienomis abiejose pusėse žuvo ir sužeista šimtai žmonių, į konfliktą netiesiogiai įsitraukė JAV, o tarptautinė bendruomenė ėmėsi diplomatinių pastangų jį suvaldyti.

Konflikto ištakos

Konflikto šaknys siekia ankstesnius dešimtmečius, ypač po 1979 m. Irano islamo revoliucijos, kai nutrūko diplomatiniai ryšiai tarp Irano ir Izraelio. Per visą XXI a. pirmąją pusę Iranas rėmė tokias ginkluotas grupuotes kaip „Hezbollah“, „Hamas“ ir šiitų milicijas Irake bei Sirijoje, kurios dažnai veikė prieš Izraelį. Izraelis savo ruožtu vykdė tikslingas oro atakas prieš Irano pozicijas Sirijoje bei įtariamus branduolinius objektus Irane.^{[reikalingas šaltinis]}

Konflikto kulminacija įvyko 2025 m. birželį, kai, po kelių provokacijų – įskaitant dronų ataką prieš Dimonos rajone esantį Izraelio objektą^{[reikalingas šaltinis]} – Izraelis pradėjo operaciją „Rising Lion“ prieš Irano strateginius ir branduolinius taikinius.

Karo eiga

Pradžia

Konfliktas prasidėjo 2025 m. birželio 13 d., kai Izraelio karinės oro pajėgos pradėjo plataus masto operaciją „Rising Lion“ prieš Irano strateginius objektus. Atakos buvo nukreiptos į branduolinius objektus, karines bazes ir infrastruktūrą Teherane, Natanze ir Tebrize.

Iranas reagavo raketų bei dronų smūgiais į Izraelio miestus, įskaitant Tel Avivą, Haifą ir netoli Dimonos esančias teritorijas.

Birželio 13–17 d.

Iranas paleido per 300 raketų ir bepiločių orlaivių į Izraelio teritoriją, iš jų dauguma buvo numušta „Geležinio kupolo“ sistema.

Izraelis atsakė masiniu oro smūgių kampanija prieš Irano branduolinius, karinius ir logistikos taikinius Sirijoje, Irake ir net pačiame Irane (Isfahane ir Natanze).

Birželio 18–21 d.

Izraelio specialiosios pajėgos įvykdė operacijas Irako teritorijoje prieš IRGC infrastruktūrą.

Iranas paskelbė kibernetinę mobilizaciją, atakuodamas Izraelio elektros tinklus ir bankų sistemas.

Abi pusės pranešė apie šimtus žuvusių,^{[paaiškinti]} daugiausia kovotojų ir karių, bet taip pat ir civilių.

Birželio 22–24 d.

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Turkija įsikišo diplomatiškai, siekdami sustabdyti konfliktą.

2025 m. birželio 24 d. pasiektas laikinas ugnies nutraukimas, padedant Jungtinių Tautų tarpininkavimui ir Kataro diplomatijai.

Karo pabaiga

Karo pabaigą žymi susitarimas dėl paliaubų, pasirašytas 2025 m. birželio 24 d. Dohoje, Katare. Pagrindiniai susitarimo punktai:

• Abiejų šalių įsipareigojimas nutraukti tiesioginius karinius veiksmus;
• Irano pažadas sustabdyti urano sodrinimą virš 60 % ir priimti TATENA inspektorius;
• Izraelio įsipareigojimas nutraukti oro smūgius Irano teritorijoje, jei Iranas laikysis sąlygų;
• Abipusis karių ir žvalgybos suimtųjų apsikeitimas.

Naudojama ginkluotė ir įranga

 Izraelis:

Oro pajėgos

• F-35I „Adir“ – pažangiausias penktos kartos naikintuvas, naudojamas tikslioms oro atakoms.
• F-15I „Ra’am“ – ginkluotas tolimojo nuotolio raketomis „Delilah“ ir JDAM bombomis.

Raketų gynyba

• „Iron Dome“ (geležinis kupolas) – sulaikė šimtus artimojo nuotolio raketų.
• „David’s Sling“ ir „Arrow 3“ – strateginė priešraketinė gynyba nuo balistinių raketų.

Kibernetinės pajėgos

• Izraelis vykdė plataus masto kibernetines atakas prieš Irano radarų, dronų valdymo ir komunikacijos sistemas.

Kita įranga

• „Hermes 900“ dronai – žvalgyba ir atakos.
• Rafael „Spike“ raketos – naudojamos sausumos pajėgų išpuoliuose.

 Iranas

Raketų arsenalas

• „Shahab-3“ ir „Sejjil“ balistinės raketos – ilgojo nuotolio ginklai, taikyti prieš strateginius objektus Izraelyje.
• „Fateh-110“ – trumpesnio nuotolio, bet tikslūs smūgiai į pietinius Izraelio miestus.

Dronai

• „Shahed-136“ – „kamikadzės“ tipo dronai, dažnai naudojami prieš civilinę infrastruktūrą.
• „Mohajer-6“ – žvalgybai ir tiksliems smūgiams.

Karinės grupuotės

• Iranas koordinavo veiksmus su sąjungininkais Irake, Sirijoje ir Libane (pvz., „Hezbollah“), kurie taip pat naudojo nešiojamas priešlėktuvines sistemas (MANPADS) ir raketas „Katyusha“.

JAV įsitraukimas

2025 m. birželio 14 d. JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad JAV „neleis Iranui kelti grėsmės savo sąjungininkams“. Jungtinės Valstijos dislokavo lėktuvnešį „USS Gerald R. Ford“ Persijos įlankoje, o Kataro ir Bahreino bazėse padidino oro pajėgų pasirengimą. JAV kibernetinės pajėgos prisidėjo prie Irano infrastruktūros trikdymo, o amerikiečių oro erdvės kontrolės sistemos prisidėjo prie Izraelio priešraketinės gynybos sustiprinimo.

2025 m. birželio 22 d., JAV pradėjo tikslines oro atakas prieš Irano karinius objektus, ypač Isfahano, Bandar Abaso ir Chuzestano regionuose. JAV gynybos departamentas paskelbė, kad buvo taikytasi į raketų sandėlius, dronų paleidimo aikšteles ir Revoliucinės gvardijos vadavietes. Operacijose dalyvavo bombonešiai B-2 Spirit, F-15E Strike Eagle ir bepilotės platformos MQ-9 Reaper.

Pentagonas patvirtino, kad JAV smūgiai buvo „riboti, bet strategiškai svarbūs“, siekiant sumažinti Irano karinį potencialą ir apsaugoti amerikiečių bei sąjungininkų pajėgas regione. Tuo pačiu metu buvo įvykdytos kibernetinės operacijos, kuriomis laikinai išjungti kai kurie Irano radarai ir oro gynybos sistemos.

Iranas griežtai pasmerkė JAV įsikišimą, pavadindamas jį „agresija“ ir „tarptautinės teisės pažeidimu“. Tuo tarpu Izraelis pareiškė, kad JAV veiksmai „esmingai prisidėjo prie regioninio saugumo stiprinimo“.

Tarptautinė reakcija

G7 lyderiai paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus. JAV prezidentas Donaldas Trampas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kontroliuoja oro erdvę virš Irano, ir ragino Iraną „besąlygiškai kapituliuoti“.

Rusija, Kinija ir Turkija paragino abi puses sėsti prie derybų stalo.