Izidorius Mockus

Šis straipsnis apie antisovietinio pasipriešinimo dalyvį, pravarde Rikis. Apie antisovietinio pasipriešinimo dalyvį, pravarde Morkus skaitykite straipsnyje Izidorius Mockus-Morkus.

Izidorius Mockus
Gimė	1920 m. Rudžiai, Jurbarko valsčius, Lietuvos Respublika
Mirė	1950 m. (~30 metų) Šakalinės miškas (Karšuvos giria)
Tėvas	Juozas Pocius
Motina	Rozalija Dirginčiūtė
Sutuoktinis (-ė)	nevedęs
Veikla	Rolando būrio partizanų vadas

Izidorius Mockus (slapyvardžiai Rikas, Rykas, Jovaras; 1920 m. Rudžių km. – 1950 m. birželio 16 d. arba liepos 10 d. Šakalinės miške, dabartinė Tauragės rajono savivaldybė) – Lietuvos rezistentas, ėjęs Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Rolando būrio vado pareigas.

Gimė Rudžiuose, valstiečių Juozo ir Rozalijos šeimoje, buvo vyriausias vaikas. Šeima turėjo 13 ha žemės, sodybą iš vienos pusės ribojo Milaičių dvaras, iš kitos – Šaltuona. Izidoriui būnant paaugliui mirė tėvas.

Užėjus Antrajai sovietinei okupacijai jau pirmaisiais partizanų organizavimosi metais pasitraukė į miškus, kur įsijungė į ginkluotą partizaninę kovą Kęstučio apygardos Rolando būryje, vėliau buvo paskirtas jo vadu. Į partizaninį judėjimą kaip ryšininkė įsijungė ir jaunesnioji Izidoriaus sesuo Ona, turėjusi slapyvardį Genovaitė, už ką vėliau ištremta į Sibirą.

Žuvo išduotas 1950 m. vasarą Šakalinės miške (dabartinė Tauragės raj. savivaldybė) prie Bivainių ežero, lydėdamas tėvonijos vadą Joną Stoškų-Eimutį į susirinkimą. Be jų žuvo dar 8 partizanai. Vieni šaltiniai žūties datą nurodo buvus liepos 10 d., kiti – birželio 16 d. Čekistinę operaciją įvykdė MGB kariuomenės 273-ojo šaulių pulko kareivių ir MGB Tauragės apskrities skyriaus stribų karinė grupė.

Jo pusbrolis Antanas Pocius – Plungės kompozitorius ir chorvedys, pusseserė Petronėlė Juškienė – apdovanotoji skęstančiųjų gelbėtojos kryžiumi už žydų berniuko slėpimą savo namuose nacių okupacijos metais.