Iturupas
45°00′ š. pl. 147°53′ r. ilg. / 45.000°š. pl. 147.883°r. ilg.
Iturupas (rus. Итуруп, jap. 択捉島 = Etorofu-tō, ain. エﾂﾟヲロプシㇼ = Etuworop-sir) – Rusijai priklausanti sala Kurilų salyne (didžiausia Kurilų sala). Yra salyno pietuose, Frizo sąsiauriu atskirta nuo Urupo, o Jekaterinos sąsiauriu – nuo Kunaširo. Plotas – 3174 km²[1].
Salos ilgis 200 km, plotis 7–27 km. Kranto linijos ilgis – 582 km. Krantai aukšti, statūs, daug įlankų (Kurilų, Prostoro). Paviršius kalnuotas, gausu veikiančių ugnikalnių (20: Kudriavas, Stokapas, Bogdanas Chmelnickis, Ivanas Rūstusis, Atsonupuris, Berutarubė ir kt.). Aukščiausia vieta – Stokapo ugnikalnis (1634 m).[2] Vulkaninius masyvus skiria žemumos. Gausu krioklių (aukščiausias – Ilja Muromecas, 141 m). Pietvakariuose auga mišrieji miškai su lianomis, Kurilų bambukais, vidurinėje dalyje yra maumedynų.[3]
2018 m. Iturupe gyveno 6409 gyventojai. Pagrindinės gyvenvietės – Kurilskas (1607 gyv.), Goriačije Kliučiai (2025), Gornojė (1757), Reidovas (921). Sala administraciškai priklauso Sachalino sričiai, Kurilų rajonui. Verčiamasi daugiausia žvejyba ir žuvies perdirbimu, vystoma gyvulininkystė. Yra oro uostas, cunamių prognozės stotis.
Saloje nuo seno gyveno ainai. XVIII a. kolonizaciją pradėjo Rusija ir Japonija. 1855 m. Iturupas oficialiai pripažintas Japonijos valda, bet per antrąjį pasaulinį karą užimtas Raudonosios armijos. Japonija Iturupą ir kelias kitas pietų Kurilų salas tebelaiko savo valda.
-
Baranskio ugnikalnis -
Kurilskas 1981 m. -
Bazaltinės atodangos -
Iturupo augmenija
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2019-11-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 239
- ↑ Iturupas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
