Itur-Meras
Itur-Meras, Iter-Meras – dievas babiloniečių mitologijoje. Daugiausia ši dievybė paliudyta Maryje, kuris buvo Itur-Mero kulto centras.[1]
Itur-Meras buvo vienas iš dviejų svarbiausių dievų Mario panteone (greta Dagono). Gali būti, kad jis laikytas Mario karalystės globėju. Dievybės epitetas – „Mario valdovas“ (šar Mari).[2] Dievybės kultas dar buvo išsilaikęs II tūkst. pr. m. e. viduryje. Vėliau Itur-Mero kultas palaipsniui nunyko. Mituose nėra minimas, nėra žinoma ir šiam dievui skirtų himnų.[3]
Itur-Mero vardas reiškia „Meras sugrįžo“. Dievavardžio dėmuo Mer yra audros dievo hipostazės, garbintos babiloniečių, vardas. Šumerų kalba mer / wer reiškia „lietus, liūtis“.[1] Teigiama, kad Itur-Meras galėjo būti siejamas su laukus drėkinančiais sezoniniais lietumis.[4] Mer bandomas sieti ir su semitų kalbomis. Įžvelgiama sąsajų su arabų kalbos šaknimi mwr, reiškiančia šėlstantį vėją, ypač sukeliantį smėlio audras. Jų neretai pasitaiko regione, kur būta Mario miesto.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 124. ISBN 9781134641024.
- ↑ Brian B. Schmidt. Israel’s Beneficent Dead: Ancestor Cult and Necromancy in Ancient Israelite Religion and Tradition. Eisenbrauns, 1996, p. 39.
- ↑ 3,0 3,1 Green, Alberto Ravinell Whitney. The Storm-god in the Ancient Near East. Eisenbrauns, 2003, p. 62-63. ISBN 1575060698.
- ↑ Stephen Bertman. Handbook To Life In Ancient Mesopotamia. Facts On File, 2003, p. 120.
