Itinerarijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Itinerarijus Tabula Peutingenriaa. Centre Pietų Italija.

Itinerarijus (lot. itinerarium, dgs. itineraria; iš lot. iter, kilm. itineris 'kelionė') – Senovės Romos kelių žemėlapis. Išlikę yra Antonino itinerarijus (lot. Antonini Itinerarium) ir itinerarijus Tabula Peutingenriaa.

Viduramžiai žodis itinerarijus reiškė dviejų tipų knygas[1]:

  • kelionių aprašymas, kur pasakojama apie aplankytas šalis ir vietoves ir apie keliaujant nutikusius dėmesio vertus įvykius.
  • kelionių vadovas, parašytas kompiliuojant kitų šaltinių medžiagą. Skirtas keliautojams kaip informacijos šaltinis.

Praktiškai visi viduramžių itinerarijai buvo skirti kelionėms į Šventąją žemę ar kitas šventas vietas.

Seniausias žinomas viduramžių itinerarijus yra Itinerarium Burdigalense (kitaip dar Itinerarium Hierosolymitanum), kurio autorius yra anonimas, žinomas kaip Piligrimas iš Bordo. Šiame itinerarijuje aprašyta kelionė į Šventąją Žemę 333–334 m. Maršrutas buvo Šiaurės Italija, Dunojaus slėnis, Konstantinopolis, Mažoji Azija, Sirija, Palestina, o grįžimas – Makedonija, Otrantas, Roma, Milanas. Kelionė į Palestiną ir iš Palestinos aprašyta itin trumpai, tik išvardinant miestus, per kuriuos keliavo, vietas, kur buvo sustojęs ar keitė arklius, nurodyti atstumai. Palestinos aprašyme trumpai aprašyti kai kurie įvykiai, autoriaus nuomone susiję su tam tikromis vietomis. Trumpame Jeruzalės aprašyme yra vertingos informacijos apie miesto topografiją.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]