Italijos albanai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Italijos albanai
Kleri Arbëreshë.jpeg
Gyventojų skaičius ~100 tūkst.
Populiacija šalyse Flag of Italy.svg Italija:
Sicilija, Kalabrija, Apulija, Abrucai
   ~100 000
Kalba (-os) albanų, italų, siciliečių, neapoliečių
Vėliava Flag of the Italian Arberesh.svg
Religijos krikščionys
Giminingos etninės grupės albanai

Italijos albanai (alb. Shqiptrarët e Italisë) – pietryčių Italijoje gyvenanti etnolingvistinė albanų grupė, daugiausiai gyvenanti Sicilijos, Kalabrijos, Apulijos, Abrucų, Molizės regionuose. Dauguma jų persikėlė į Italiją nuo XV iki XVIII a., kuomet Osmanų imperija įsiveržė į Albanijos teritoriją.

Kultūrą lemia pagrindiniai kalbos, religijos, tradicijų, papročių, meno ir gastronomijos bruožai. Gaminami Strangujët (kukuliai), Bukë (duona), Të plotit (saldus pyragas), Likëngë (dešrėlės su pankolio sėklomis). Dauguma Italijos albanų yra Romos katalikai.

Atsižvelgiant į istorinius įvykius, Italijos albanų diaspora yra išskirtinė, todėl 2017 m. su Kosovu UNESCO buvo pateiktas prašymas įtraukti Italijos albanus kaip nematerialų žmonijos paveldą.