Ispanijos auksinis eskudas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Joanos I ir Karolio V eskudas, kaldintas Barselonoje
Karolio IV 8 eskudų moneta
Ferdinando VII eskudiljas

Ispanijos auksinis eskudas – Ispanijos auksinė moneta, kaldinta 1535–1833 metais.

Monetos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis isp. escudo reiškia heraldinis skydas (iš lot. scutum 'skydas'). Heraldiniai skydai tradiciškai puošė monetas, vadintas eskudais.[1] Pirmieji eskudai buvo nukaldinti 1535 m. Barselonoje – iš 917-os prabos aukso markės (230 g) būdavo nukaldinami 68 eskudai, svėrę 3,38 g ir lygūs 350 maravedžių. Monetos averse buvo herbinis skydas, o reverse – kryžius. Pirmaisiais nukaldintais eskudais buvo padengtos Tuniso karo išlaidos.[2]. Valdant karaliui Pilypui II Habsburgui eskudai tapo pagrindinėmis Ispanijos auksinėmis monetomis. Auksinių ir sidabrinių monetų kursas keitėsi kartu su metalų kaina. 1566 m. 1 eskudas buvo lygus 400 maravedžių. Vėliau Ispanijoje buvo nustatyta sistema, kur vienas auksinis eskudas buvo lygus 16 sidabrinių realų, o 1 realas – 34 maravedžiams.

Eskudų kaldinimo pradžią paskatino didžiulis aukso įvežimas iš Ispanijos Amerikos. Dėl to nupigo naudoti pinigai ir augo kainos (infliacija). Nuolatiniai karai ir nevykusi ekonominė politika atvedė Ispanijos karūną į sunkią ekonominę krizę bei rimtą ekonomikos sutrikimą. Antroje XVI a. pusėje Ispanija keturis kartus (1557, 1560, 1575 ir 1596 m.) skelbė finansinių įsipareigojimų nevykdymą. XVII a. Ispanijos ekonomika mažai pakito, įsipareigojimų nevykdymai buvo paskelbti 1607, 1627, 1647 ir 1680 m.[3].

1772 m. eskudų aukso proba buvo sumažinta nuo 917 iki 900, o 1786 m. – iki 875 m. Didžiąją dalį eskudų Ispanijoje kaldino Madride ir Sevilijoje, taip pat Ispanijos Amerikos monetų kalyklose.[4].

Įvairiu metu kaldino ½ eskudo (eskudiljas), 1, 2, 4 ir 8 eskudų monetas. Tiek Ispanijoje, tiek už jos ribų labiausiai išpopuliarėjo dviejų eskudų monetos dublonai. Dublonų monetos, Prancūzijoje vadintos pistoliais sveria 6,77 g. Vėliau visas monetas, kurio nominalas buvo didesnis nei 1 eskudas, ėmė vadinti dublonais. Pvz., 4 eskudų moneta (13,5 g) vadinta dublon de kvatro (isp. doblón de a cuatro), o 8 eskudų moneta (27 g) – dublon de očo (isp. doblón de a ocho).

Kaldinimo pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pradžioje Žozefas Bonapartas Ispanijoje įvedė naują realą, kuriame labai sumažino sidabro kiekį. 1 senasis realas buvo lygus 2,5 naujojo realo.

Auksines monetas ir toliau kaldino 2, 4 ir 8 eskudų masės, bet nominalas buvo užrašytas realais - 80, 60 ir 320 realų. Tuo metu vienas eskudas buvo lygus nebe 16, o 40 naujųjų realų.[4].

Visos aukščiau minėtos monetos buvo legali mokėjimo priemonė iki XIX a. vidurio, kai Ispanijoje įvedė dešimtainę pinigų sistemą, pagrįstą dešimtainiu realu, kuris lygus 100 sentimų (isp. céntimo de real 'šimtoji dalis realo').

1864 m. pagrindiniu Ispanijos piniginiu vienetu tapo sidabrinis eskudas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Эскудо
  2. Glosario numismatico Numisma Archyvuota kopija 2012-02-03 iš Wayback Machine projekto.
  3. http://www.iep.ru/files/persona/MAU/spain11.pdf Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  4. 4,0 4,1 Krause Standard Catalog of World Coins 19th Century 6th Edition 1801–1900 by Chester L.Krause and Clifford Mishler ISBN 978-0-89689-940-7