Isidora Sekulić

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Isidora Sekulić
Isidora Sekulić 1996 Yugoslavia stamp.jpg
Gimė 1877 m. vasario 16 d.
Mošorinas, Austrija-Vengrija
Mirė 1958 m. balandžio 5 d. (81 metai)
Belgradas, Jugoslavija
Commons-logo.svg Vikiteka Isidora SekulićVikiteka

Isidora Sekulic (serb. Исидора Секулић; 1877 m. vasario 16 d. – 1958 m. balandžio 5 d.) – Serbijos prozininkė, novelistė, eseistė, poliglotė ir meno kritikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Isidora Sekulic gimė 1877 m. Mošorine (dabar Voivodina).[1] 1892 m. baigė pedagoginę mokyklą Budapešte. 1922 m. Berlyne, Vokietijoje, įgijo filosofijos daktaro laipsnį.[2]

Žymesni darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Saputnici (1913)
  • Pisma iz Norveške (1914)
  • Iz prošlosti (1919)
  • Đakon Bogorodičine crkve (1919)
  • Kronika palanačkog groblja (1940)
  • Zapisi (1941)
  • Analitički trenuci i teme, 1-3 (1941)
  • Zapisi o mome narodu (1948)
  • Njegošu knjiga duboke odanosti (1951)
  • Govor i jezik, kulturna smotra naroda (1956).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]