Isamu Noguchi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Isamu Nogučis (angl. Isamu Noguchi, 19041988) – XX a. JAV skulptorius, teatro, baldų ir architektūros dizaineris.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Isamu Nogučis gimė 1904 m. lapkričio 17 d. Los Andžele. Jo motina Leonie Gilmour buvo amerikietė literatė, tėvas Yoneiro Noguchi − japonų poetas. 1907 m. motina su sūnumi persikėlė į Japoniją pas tėvą dėl didėjančio neprielankumo japonų imigrantams Kalifornijoje. Tėvas Japonijoje turėjo kitą šeimą. Isamu motina užsiėmė anglų kalbos mokymu ir gyveno Japonijoje iki Isamu sukako 13 metų, kada ji nusiuntė sūnų mokytis į JAV, Indianos valstiją. 1922 m. I. Nogučis persikėlė į Niujorką. Jis mokėsi paruošiamosiose medicinos klasėse Kolumbijos universitete ir kartu lankė vakarinius skulptūros užsiėmimus vadovaujamas skulptoriaus Onorio Ruotolo. Isamu Nogučis pasirinko skulptoriaus kelią. 1926 m. jis susipažino su K. Brankušio kūriniais, kurie lemiamai paveikė jo kūrybą. Su Gugenheimų parama I. Nogučis 1927−1929 m. dirbo K. Brankušio dirbtuvėse Paryžiuje, kur pasuko moderniosios ir abstrakčiosios skulptūros linkme. 1929 m. grįžus į JAV Niujorke įvyko pirmoji jo personalinė paroda. Bent nuo 1935 m. skulptorius pradėjo kurti teatro scenos dizainą. 1936 m. Meksike sukūrė pirmąją viešąją skulptūrą − reljefą Abelardo L. Rodrigeso turguje − valstiečių pergalės prieš politinius suvaržymus socialine tema. I. Nogučis pagarsėjo 1938 m. skulptūra, skirta spaudos laisvei, kuri buvo užsakyta AP pastatui Rokfelerio centre Niujorke. Skulptorius gyveno Niujorke, daug keliavo, lankėsi Europoje, Azijoje, Meksikoje. Po Perl Harboro atakos skulptorius aktyviai deklaravo japonų-amerikiečių lojalumą, savanoriškai praleido 7 mėnesius internuotų japonų stovykloje Arizonoje.

1942 m. I. Nogučis įkūrė studiją Niujorko Grinvičo kaimo priemiestyje. Teatre ilgą laiką bendradarbiavo su šokėjais-choreografais Martha Graham, Merce Cunningham, Erick Hawkins, George Balanchine bei kompozitoriumi Dž. Keidžu ir karališkąja Šekspyro trupe. I. Nogučis dirbo masinių vartojimo produktų dizaino srityje: 1937 m. sukūrė garsiakalbio dizainą „Zenith Radio Corp.“ užsakymu, 1947 m. „Herman Miller“ pradėjo gaminti jo sukurtą stiklinio paviršiaus staliuką ir 1951 m. I. Nogučis sukūrė „Akari“ šviestuvų liniją. Garsiausiu I. Nogučio projektu tapo japoniškas sodas prie UNESCO pastatų Paryžiuje, įgyvendintas 1958 m. I Nogučis 1960−1966 m. kartu su architektu Lujisu Kanu kūrė žaidimų aikšteles. 1964 m. įgyvendino skulptūrų kiemelį prie Beinekės retų knygų ir manuskriptų bibliotekos Jeilio universitete. Apie 1965 m. pradėjo ilgametį bendradarbiavimą su japonų akmendirbiu Masatošiu Izumiu (I. Nogučis vienu metu turėjo dirbtuves tiek Niujorke, tiek Japonijoje). 1968 m. įvyko jo pirmoji retrospektyvinė paroda Vitni muziejuje. 1985 m. skulptorius Long Ailend Sityje (Niujorko dalis) įkūrė Isamu Nogučio sodo muziejų (dabar Nogučio muziejus), kurio dizainą pats sukūrė. 1986 m. jis atstovavo JAV Venecijos bienalėje. 1987 m. apdovanotas JAV nacionaliniu menų medaliu. Isamu Nogučis mirė 1988 m. gruodžio 30 d. Niujorke.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]